Lietuvoje būtiniausios prekės – vienos pigiausių Europoje

Didžiausias šalyje prekybos tinklas suskaičiavo – būtiniausios prekės per metus pabrango 3-imis eurais, o Lietuva yra trečia pagal pigumą šalis Europoje. Rinkos tyrėjai ir emigrantai sutinka: žiūrint vien į kainas, yra gerokai brangesnių šalių, tačiau palyginus ne tik kainas, bet ir algas čia ir ten – situacija ne Lietuvos naudai.

Prekybininkai lygino maisto ir kitokias būtiniausias kasdienes vartojimo prekes Lietuvoje ir užsienyje – pagal mažiausią kainą ir pagal prekės ženklus. Iš viso buvo palyginta 241 prekė 13-oje šalių tam pačiam kainų segmentui priskiriamuose tinkluose.

Lietuvoje dažniausiai perkamų prekių krepšelis, anot „Maximos“ atstovų, atsieitų 136 eurus, o, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – 208 eurus.

„Pastaruosius dvejus metus užimame garbingą trečią vietą nuo galo – esame viena pigiausių šalių Europoje: kainos mažesnės tik Lenkijoje ir Bulgarijoje“, – konstatavo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Mažiau Lietuvoje kainuoja duona, miltai, makaronai, šviežia kiauliena, dalis sūrių. Keliaujantys ir lyginti kainų nevengiantys žmonės tyrimu tiki tik iš dalies.

Tačiau trumpos kelionės galbūt neleidžia pamatyti tikro vaizdo, tad tikslesnio kainų lyginimo galima prašyti emigrantų. Šeštus metus Vokietijoje gyvenanti buvusi vilnietė sako, kad itin skiriasi ne maisto kainos – Vokietijoje daug kas gerokai pigiau nei Lietuvoje. Kalbant apie maistą, Lietuvoje pigesnės bulvės, daržovės, žalia mėsa, pienas, bet ne jo produktai. Susumuojant, maistas 4 asmenų šeimai Lietuvoje ir Vokietijoje atsieina panašią sumą.

Vokietijoje per savaitę maistui, priklausomai nuo to, ką perki, išleidžiame 100–150 eurų. Jeigu perki brangesnius produktus, pavyzdžiui, kavą ar skalbimo miltelius, tai, savaime suprantama, sumoki brangiau. Ir Lietuvoje maistui išleidžiama panašiai, Lietuvoje žmonės uždirba mažiau, tad ir pragyventi yra brangiau“, – mano Vokietijoje gyvenanti Solveiga Gudavičienė.

Pasak „Euromonitor International“ atstovės Linos Purlytės, Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu, kainos yra maždaug 40 proc. mažesnės, o kalbant apie maisto kategoriją – maždaug 20 proc.

Tačiau džiūgauti galbūt nereikėtų, kadangi reikėtų dar ir atsižvelgt į atlyginimo dydį ir į gaunamas pajamas, kurių skirtumas, lyginant su ES vidurkiu, irgi didelis.

Anot ekspertės, lietuviai, kaip ir vakariečiai, jau labiau ieško sveikesnių, turinčių pridėtinę vertę produktų, pavyzdžiui, mineralinio vandens su vitaminais ar mikroelementais. Jie taip pat įninka į vadinamųjų privačių prekės ženklų rinkimąsi – įvairios prekybos tinklų produktų linijos, kurių dauguma prekių – pigesnės nei kitų gamintojų.