Pridėjo ir mamos pajamas

30 metų vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) pirmą kartą greitąjį kreditą paėmė pernai vasarį. Tąkart jis pasiskolino 500 eurų. Maždaug po pusmečio iš kitos bendrovės jis pasiskolino dar 400 eurų, rugpjūtį per dvi savaites dar iš dviejų įmonių jis pasiskolino po 600 eurų. Kreditus jis ėmė ilgesniam nei vienerių metų terminui.

„Manau, kad pastarieji du kreditai man nebeturėjo būti suteikti, nes juk dvi paskolas jau turėjau. Manau, kad įmonės netinkamai įvertino mano mokumą, todėl ir suteikė kreditus. Šiuo metu svarstau galimybę kreiptis į Lietuvos banką, kad jis išsiaiškintų, ar įmonės nedalijo pinigų lengva ranka. Taip gal pasiekčiau, kad bent palūkanų iš tuos du kreditus nereikėtų mokėti“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu per mėnesį grąžinti visus keturis kreditus ir palūkanas reikia sumokėti 240 eurų.

Anot pašnekovo, jo mėnesio pajamos yra 170 eurų neįgalumo išmoka ir 300-400 eurų pajamos, kurias jis gauna užsiimdamas individualia veikla.

„Kai ėmiau kreditus, nurodydavau, kad mano šeimos pajamos yra apie 800 eurų. Nemelavau, nes gyvenu su mama, kuri dirba, ir dar vienu asmeniu, turinčiu pajamų. Aišku, mano mama, sužinojusi, kad prisiėmiau greitųjų kreditų, manęs tikrai nepaglostė“, – teigė vyras.

Lietuvoje šiuo metu galioja teisės aktų reglamentuota norma, jog išlaidos padengti kreditą negali būti didesnės nei 40 proc. mėnesio pajamų. Ši norma nėra pažeista, nes vyras per mėnesį turi grąžinti 240 eurų, o jo pajamos yra kiek daugiau nei 500 eurų.

Pinigus pralošė

Paklaustas, kodėl jis skolinosi pinigų, pašnekovas pripažino, kad pirmųjų dviejų kreditų reikėjo asmeniniams poreikiams, o kitus du – 1200 eurų – pralošė.

„Nieko neišlošiau, tik pralošiau, o dabar turiu grąžinti kreditus. Jei jų man nebūtų davę, nes, manau, kad nesu pakankamai mokus, jog gaučiau tokias sumas, tada nebūčiau taip įklimpęs į skolas“, – kitus kaltinti buvo linkęs pašnekovas.

Paklaustas, kaip jis įsivaizduoja procesą, kai kreditus teikiančios bendrovės vertina klientų mokumą, vyras tikino, kad nelabai tai supranta, tačiau tai esą turi būti daroma atidžiau.

„Na, taip, pildydamas paraišką gauti kreditus nurodydavau ne tik savo, o šeimos pajamas, o tai yra gerokai daugiau. Dabar jau suprantu, kad netinkamai pasielgiau, bet vis tiek manau, kad mano mokumas buvo įvertintas netinkamai“, – įsitikinęs vyras

Jis vylėsi, kad jo istorija taps pamoka kitiems – skolintis tada, kai tikrai reikia. „Visus kreditus turėčiau grąžinti iki spalio. Reikės labai susispaudus gyventi“, – teigė pašnekovas.

Kaltinimai – nepagrįsti

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas, išklausęs vyro istoriją, neįžvelgė, jog kreditus suteikusios įmonės būtų padariusios kokių nors pažeidimų.

Liutauras Valickas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Kai bendrovė gauna paraišką dėl kredito, visada vertina klientų mokumą. Jis tikrinamas „Sodroje“, skolininkų informacinėje sistemoje, Gyventojų registre, Neveiksnių asmenų sąraše. Lietuvoje sukurta labai gera infrastruktūra įvertinti kliento mokumą. Kaip minėjote, jis nurodė ne savo, o šeimos pajamas, kad galėtų gauti didesnius kreditus. Be to, ankstesnius jis grąžino tvarkingai, laiku mokėjo įmokas, tad į skolininkų sąrašus nepateko. Kliento kaltinimai, kad buvo netinkamai įvertintas jo mokumas, yra visiški nepagrįsti“, – teigė L. Valickas.

Jis įžvelgė kitą problemą – neatsakingą skolinimąsi, nes žmogus kreditus ėmė ne būtiniausioms reikmėms, o azartiniams žaidimams.

„Visi psichologai pasakytų, jog lošėjai tam, kad gautų pinigų, gali labai originaliai gudrauti, jie stengiasi apgauti kitus. Taip buvo ir šiuo atveju – žmogus nurodė turįs didesnes pajamas, o ne realias. Tačiau ir realių pajamų užteko, kad jam, nepažeidžiant jokių teisės aktų, būtų suteikti kreditai“, – aiškino pašnekovas.

Tokiai situacijai iliustruoti jis turėjo originalų pavyzdį. „Įsivaizduokite, kad namuose visą mėnesį visą parą naudojate visus elektros prietaisus, be perstojo leidžiate karštą vandenį. Kai mėnesio pabaigoje gausite sąskaitas už paslaugas, ką kaltinsite – save ar paslaugų teikėjus, kad jų kainos per didelės ir panašiai“, – neatsakingo elgesio panašumų ieškojo L. Valickas.

Jo žodžiais, jei žmogus tiek prisiskolinęs būtų iš bankų, jis net nekeltų klausimo į viešumą. „Smulkiųjų vartojimų kredito rinka visuomenėje piešiamas lyg koks baubas, todėl ir atsiranda tokių istorijų. Šiuo atveju drįsčiau pavartoti teiginį – kreditinis sukčiavimas, kai žmogus specialiai meluoja apie savo pajamas, kad apgautų kreditus teikiančias įmones ir gautų pinigų. Tačiau pasikartosiu, jog pajamų reikalavimą jis atitiko, o kontroliuoti, kiek žmogus, turi išlaidų, deja, niekas negalime. Nežinome, kiek jis moka už telefoną, kiek išleidžia maistui, degalams, komunalinėms pasaugoms“, – aiškino prezidentas.

Jis minėtam vyrui patarė parašyti prašymą Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai jam nebesuteikti paskolų. Prašymą neįleisti į lošimo namus galima parašyti ir Lošimų priežiūros tarnybai.

„Mūsų asociacija ir minėta tarnyba bendradarbiauja, keičiamės informacija ir asmenims, kurie yra parašę prašymus neįleisti į lošimų namus, neteikiame kreditų“, – tikino L. Valickas.