Vis dėlto kartais pardavėjų „išmanumas“ gali nustebinti net visko mačiusius ir girdėjusius gyventojus: verslininkė ir laidų vedėja Beata Nicholson liko šokiruota, kai Kalvarijų turguje už brokolio galvą prekybininkė paprašė 4 eurų.
Savo tinklaraštyje „Beatos virtuvė" žurnalistė papasakojo apie sekmadienį nutikusį įvykį.
„Einu turgumi (Kalvarijų – red.) ir dairausi brokolių, kuriuos dievinu ir aš, ir mano vaikai, ir juos valgome beveik kas dieną“, – savo pasakojimą pradėjo moteris.
Ant vienos moters prekystalio B. Nicholson išvydo tris brokolių galvas.
„Galvoju, paimsiu, sakau – imsiu du. Kainos neklausiu: kiek jau čia gali kainuoti tie brokoliai. Aštuoni eurai už du – sako pardavėja. KIEK???? Čia palyginimui prisimenu Italiją, kur turguje pundą, taip, taip – pundą brokolių pirkau po vieną eurą“, – savo įspūdžiais dalijosi moteris.
8 eurus už dvi brokolių galvas B. Nicholson atsisakė mokėti. Internete dar pasitikrino, kad viename prekybos tinkle brokolio kaina – 1,2 euro.
„Tada jau palikau tuos per brangius brokolius ir nuėjome pirkti daržovių pas Odetos (sesės – red.) patikrintus ūkininkus... Ten tvirtesnis, įspūdingesnis ir gražesnis brokolis kainavo 1,2 euro. Puikiai suvalgėme“, – tašką istorijoje padėjo ji.
Su portalu DELFI bendravusi B. Nicholson prisipažino, kad apsipirkti turgavietėse itin mėgsta.
„Vaisius ir daržoves perku įvairiai. Dalį man atveža tėtis, pavyzdžiui, bulves. Bet labai mėgstu apsipirkti turguje. Šis atvejis buvo pirmas mano gyvenime, kai buvo neadekvačiai šokiruojanti kaina“, – teigė ji.
Vis dėlto moteris prisipažino labai palaikanti prekeivius turgavietėse: „Ir tą patį sekmadienį kitoje vietoje už 12 eurų nusipirkau tiek daržovių, kad vos galėjau panešti: ir pastarnokų, ir burokėlių, ir moliūgų, ir porų“.
B. Nicholson pastebėjo, kad anksčiau į turgų gyventojai traukdavo tikėdamiesi rasti pigesnių vaisių ir daržovių, dabar ši taktika jau ne visada gali pasiteisinti.
„Jei žiūrėtume tik į kainą, tai dar būtų klausimas, kad gali pasiūlyti kainą, bet turguje daugiau galimybių nusipirkti tiesiai iš tų, kurie daržoves ir augina. Turguje galima susirasti savo prekeivius, ūkininkus, kurie parduos geromis kainomis puikius produktus“, – kalbėjo ji.
Kainų pokyčius stebinčio Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva visai neseniai žiniasklaidai paminėjo, kad turgavietėse daržovių kainos didėjo spartesniais tempais nei parduotuvės.
„Mes bendro pokyčio neskaičiavome, tiesiog kainų analizė šitą rodo, kad turgavietėse kainos tikrai padidėjo labiau nei prekybos įmonėse“, – pastebėjo ekspertė.
Kaip DELFI jau rašė pagal Statistikos departamento duomenis, palyginus šių metų rugpjūtį su praėjusių metų rugpjūčiu obuoliai prekybos vietose brangesni 23,5 proc., kriaušės – 21,7 proc., ankstyvosios bulvės – 18,3 proc., ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 13,8 proc. Bene labiausiai pabrangusios rugpjūtį buvo morkos – 90,5 proc. Daugiau nei trečdaliu (37 proc.) – trupavaisiai agurkai.
Vis dėlto statistikos departamentas užfiksavo, kad palyginus su praėjusių metų rugpjūčiu šios vasaros paskutinį mėnesį dešimtadaliu mažiau gyventojai mokėjo už pomidorus (-10,4 proc.) ir šiek tiek pigo svogūnai (-3,4 proc.).
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis vertinti, kodėl turgavietėse kyla daržovių kainos nesiryžo.
„Pats esu augintojas, bet daugiausia prekiauju didmena. Jei žiūrėti į turgavietes, tai galima manyti, kad jos po trupučiuką praranda pozicijas prieš prekybos tinklus ir kai pas juos mažėja parduodamas srautas, jie pradeda dėtis didesnes maržas gal, kad išgyventų, bet tai tik mano asmeninė nuomonė“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, lyginti pernai metų kainas su šių metų taip pat nėra labai reprezentatyvu, nes, pasak jo, pernai daržovių kainos buvo rekordiškai mažos.
„Šį sezoną pačių ūkininkų kainos nėra išaugusios. Brangesni galbūt nebent kopūstai, nei įprastai, o kitos pozicijos yra normalaus lygio. Statistikos departamentas iškreipia šiek tiek informaciją, nes lygina su praėjusiais metais, bet pernai kainos buvo nepaprastai žemos. Tai, kai lygini pačias žemiausias su normaliomis, atrodo didelis augimas, bet iš tikrųjų taip nėra. Reikia lyginti vidutinę kainą su šiais metais, ir tuomet kaina nėra didelė, o arti vidutinės, jeigu kalbame apie tą dalį, kurią gauna ūkininkas“, – aiškino pašnekovas.
Kalbant apie kainas bendrai, Statistikos departamentas skelbia, kad spalio mėnesį Lietuvoje defliacija (kainų mažėjimas) siekė 0,4 proc.
„Swedbank” analitikai prognozuoja, kad kitais metais Lietuva išlips iš defliacijos, o infliacija (kainų didėjimas) pasieks 2,5 proc., 2017 m. – 3 proc. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad ryškiausias kainų augimas turėtų būti jaučiamas paslaugų sektoriuje (5,5-6 proc.), tuo metu prekių sektoriuje galimas 1,5-2 proc. kainų augimas.
