Apklausos rodo, kad šiemet žmonės optimistiškiau nusiteikę, nes jų galimybės didesnės, tad šventiniams pirkiniams planuojama išleisti daugiau nei pernai.
Padidėjusios pajamos, sumažėjęs nedarbas, geresni lūkesčiai – priežastys, kodėl šiemet Kalėdų dovanoms norėsime ir galėsime išleisti daugiau nei pernai. Taip tvirtina asmeninių finansų ekspertės Odeta Bložienė ir Julita Varanauskienė.
Visa tai sąmoningi veiksmai, tačiau yra ir nesąmoningų. Vienas tokių, pasak J. Varanauskienės, daugelis parduotuvių jau nebeskelbia kainų litais, o žmonės vis dar neįgiję patirties. Kiek gali išleisti reikalingiausioms prekėms, jie jau įvertinę, tačiau kai kas perkama tik prieššventiniu laikotarpiu.
Pavyzdžiui, dekoracijos, atvirukai, egzotiški produktai ir pan. Neatmetama tikimybė, kad tokių prekių kainos gali klaidinti ir kyla pavojus išleisti daugiau, nei norėtųsi.
Šeimos finansų ekspertė sako sveikinanti žmonių norą dovanoti ką nors ne masinės gamybos, ypač perkant iš amatininkų, tačiau tikėtina, kad pastarųjų elgsena šiemet bus panaši į turgaus prekiautojų – daugelis kainas veikiausiai apvalins ne pirkėjų naudai.
Gyventojai jau perka dovanas artimiesiems. Apklausos rodo, kad dovanų krepšeliui jie išleis apie 70 eurų.
Jos manymu, pavyzdžiui, jei daiktas pernai kainavo penkis litus, tikėtina, kad šiemet bus prašoma dviejų eurų, o vietoj dešimties litų gali tekti pakloti penkis eurus. Tad teks susitaikyti su tuo arba nusibrėžti kainų ribas, o jas peržengus tiesiog nepirkti.
J. Varanauskienė spėjo, kad įtakos gali turėti ir pačių žmonių noras apvalinti. Tarkime, pernai pirko dovaną už dešimt litų, šiemet ši suma turėtų būti 3 eurai, tačiau tikėtina, kad išleis penkis – apvalesnę sumą.
Labai populiaru dovanoti pinigus, ypač seneliai tokias dovanas linkę įteikti vaikaičiams.
„Neretas senelis gali dovanoti daugiau nei pernai, tad tikėtina, kad anūkai sulauks dosnesnių dovanų“, – juokauja šeimos finansų ekspertė.
Pernai po Naujųjų įvedus eurą kurį laiką buvo perkama gerokai mažiau, bet šiemet to nebenumatoma.
„Palyginti su 2015 metų pradžia, neturėtų būti duobės. Vartojimas bus didesnis, nes dėl euro įvedimo nebebus prekybos paralyžiaus“, – mano J. Varanauskienė.
O. Bložienės teigimu, gyventojai šiemet pasiruošę išleisti daugiau, ir tą rodo įvairūs požymiai – sumažėjęs nedarbas, išaugęs atlyginimas, santaupos bankuose ir pan. Ji mano, kad įtakos turės ir euras – žmonės apvalins sumas ir ieškos dovanos ne už tris eurus, o už penkis.
„Atsiras psichologinis apvalinimo efektas, tad žmonės neplanuotai gali išleisti daugiau“, – tikina O. Bložienė.
Jos tvirtinimu, geriausia prevencija didesnėms išlaidoms yra iš anksto numatyti pirkinius.
Pasaulinės apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių nesusirašo, ko reikėtų. Be to, pastebėta, kad, neturint sąrašo, be dovanų, nusiperkama nemažai sau skirtų daiktų.
„Manau, kad tas efektas yra ir Lietuvoje. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos nėra dar tas laikas, kurį žmonės planuotų iš anksto“, – sako O. Bložienė.
Jos teigimu, maždaug pusė lietuvių šventėms apsiperka iš einamųjų lėšų, tad ne vienam vėliau pritrūksta pinigų – gali vėluoti alga, atsirasti skolų.
„Kad nebūtų finansinių pagirių po Naujųjų metų, siūlau realiai įvertinti savo galimybes ir viską planuoti“, – pataria Asmeninių finansų instituto vadovė.
Ne paslaptis, kad pirkdamas paskutinę minutę žmogus daugiau išleidžia, nes griebia, kas pasitaiko po ranka. Dalis sumąsto dovanų paieškoti gruodžio viduryje, tai yra tuo metu, kai aktyviau perkama, prekybos centruose pilna žmonių, visur eilės, ir tai nepalengvina gyvenimo.
Tokiu atveju, pasak O. Bložienės, taip pat gelbsti pirkinių planas. Turėti jį ekspertė pataria jau lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, kol apsipirkimo pasiutpolkė dar nebūna įsisukusi.
Nori pasilepinti
Kad žmonės daugiau perka, pastebėjo ir prekybininkai. UAB „J. Masiulio knygynas“ savininkė Karolina Masiulytė-Paliulis sako, kad kiek daugiau nei prieš savaitę atidarytame knygyne jau jaučiama, jog žmonės rengiasi Kalėdoms. Perkama įvairių knygų, ieškoma lietuviškų suvenyrų, žaislų ir pan. Išleidžiama labai įvairiai – nuo kelių eurų, sumokamų už kalendorių, iki dešimčių ar net šimto eurų už prabangias knygas apie meną ir pan. Pastebima, kad tėvai, seneliai vaikams ieško knygų. Knygyno savininkės manymu, puiku, kai tėvai nori, kad vaikas skaitytų, ir dovanoja jam knygų.
Suaugusiesiems perkama istorinių, psichologinių knygų, ezoterinės literatūros, populiari klasika, detektyvai ir pan. Dažnai pašte besilankanti knygyno savininkė teigė pastebinti, kad ir ten daugiau žmonių. Ji mano, kad jau siunčiamos į užsienį įvairios dovanos, suvenyrai, knygos, o gruodžio pradžia tam tinkamas laikas, kad visa tai nukeliautų laiku. K. Masiulytė-Paliulis įsitikinusi, kad artėjant šventėms prekyba intensyvės.
Įmonės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė sako, kad kalėdinė prekyba tinkle tradiciškai startavo lapkričio pabaigoje, o įsibėgėja pirmosiomis gruodžio savaitėmis. Pirkti, kai tik pasiūlomas kalėdinis asortimentas, neskubama. Daugiausia perkama prasidėjus nuolaidoms.
Pasak R. Saulytės, šiemet pastebėta nauja tendencija. Klientai pageidauja nuolaidų ne tradicinėms prekėms ir maisto produktams, o retesniems, brangesniems gaminiams, kuriais tikisi per šventes pasilepinti.
„Analizuodami praėjusių metų pardavimo duomenis pastebime, kad vaišių stalui klientai linkę išleisti apie 120 eurų ir į krepšelius noriai deda įvairiausius vaisius ir daržoves, pieno produktus, duonos gaminius, šviežią mėsą. Namų puošimo elementams pastaraisiais metais žmonės taip pat taupo mažiau, šeima tam išleidžia apie 65 eurus, kiek daugiau – apie 70 eurų – kainuoja dovanų krepšelis“, – įmonės atstovė.
Pastebėta, kad šiemet pirkėjai planuoja įsigyti kokybiškesnių ir brangesnių produktų. Pernai tokių buvo 16 procentų, o šiemet – 30 procentų.
Prabangesnės Kalėdos
Pasak R. Saulytės, lapkričio pabaigoje atlikus klientų apklausą išsiaiškinta, kad šiemetės Kalėdos optimistiškesnės – žmonės nori gražios šventės.
„Lietuvoje Kalėdų tradicijos labai tvirtos – dauguma planuoja būti su šeima ir gaminti tradicinius patiekalus. Vis dėlto pastebime, kad rengtis šventėms pradedama vis anksčiau. Be to, šiemet daug mažiau žmonių žada ruošti kalėdinį stalą minimaliomis sąnaudomis“, – teigia ji.
Pasak įmonės komunikacijos vadovės, pernai 28 procentai apklaustųjų sakė maistui išleisiantys iki 30 eurų, šiemet taip planuoja tris kartus mažiau žmonių – 9 procentai. Labai padaugėjo pirkėjų, ketinančių vaišėms skirti 91–150 eurų. Tokių šiemet kone trečdalis, o pernai tebuvo 9 procentai.
„Manome, kad žmonės perka racionaliai, laukia akcijų, tačiau nevengia į krepšelį dėti ir brangesnių prekių, taigi nori save ir savo artimuosius palepinti. Tačiau nemanome, kad tai tiesiogiai susiję su nauja valiuta. Svarbiausių kalėdinių prekių kainos šiais metais išliko stabilios, o kai kurių buvo sumažintos“, – aiškina R. Saulytė.
