„Swedbank“ banko analitikai prognozuoja, kad kitais metais Lietuva išlips iš defliacijos (mažėjančių kainų) karuselės - infliacija sieks 2,5 proc., 2017 m. infliacija dar paspartės ir sieks 3 proc.
Komercinio banko specialistų nuomone, didžiausią įtaką kainų augimui turės ne prekių brangimas, o dėl didėjančių atlyginimų ir toliau brangstančios paslaugos.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad analitikų skaičiavimu kitais metais darbo užmokesčio augimas turėtų pagreitėti ir siekti 6,5 proc. Pasak jo, atlyginimų augimui įtaką darys tiek periodiškai keliamas minimalus atlyginimas, tiek daugelyje sektorių jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas.
Ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais Lietuvos BVP augimas sieks 3,3 proc. Augimui didžiausią įtaką darys ne anksčiau ekonomikos varikliu buvęs eksportas, o augantis gyventojų vartojimas.
Dar viena gera prognozė Lietuvos ekonomikai – nedarbo lygis kitais metais turėtų kristi iki 8,1 proc., 2017 m. – iki 7,5 proc.
Nors „Swedbank“ prognozės kitiems metams gana optimistiškos, N. Mačiulis pastebėjo ir keletą nerimą keliančių tendencijų. Pirma jų – per šių metų dešimt mėnesių 26,9 proc. išaugo emigracija iš Lietuvos, o imigrantų skaičius sumažėjo 3,6 proc.
„Sunku rasti paaiškinimą šiai tendencijai. Fundamentalių veiksnių tam nėra“, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, nerimą kelia ir sumažėjusios piniginės perlaidos į Lietuvą iš emigrantų. Dar pernai per ketvirtį Lietuva sulaukdavo apie 400 mln. eurų perlaidų per ketvirtį. Dabar skaičius sumažėjo apie 100 tūkst. eurų.
„Emigrantų perlaidos yra svarbus namų ūkių pajamų šaltinis. Gali būti, kad valdžios ketinimai tikrinti gyventojų turtą ir apriboti tam tikrų šeimų galimas socialines išmokas, tas sprendimas pristabdė emigrantų perlaidų srautus. Gali būti, kad tie pinigai pasiekia gyventojus nelegaliai arba visai sustojo“, - komentavo specialistas.
Ateinantis penkmetis nebus labai lengvas
Nepaisant džiuginančių ekonominių prognozių kitiems metams N. Mačiulis pabrėžė, kad Lietuvai ilguoju laikotarpiu nebus labai lengva.
„Lietuvos ekonomiką šių metų pradžioje mini dugną jau pasiekė, kai ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1,3 proc., o šių metų trečią ketvirtį paspartėjo iki 1,8 proc.”, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, kitų metų ekonomikos augimą paspartins artėjantys rinkimai ir vykdoma valdžios ekspansinė fiskalinė politika.
„Bet esminis klausimas, ar 3 proc. - normali konvergencija? Lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, tai tikrai nepakankamas augimas, kad mes per artimiausią dešimtmetį ar du dešimtmečius priartėtume prie ES vidutinio pragyvenimo lygio. Sulėtėjęs ekonomikos augimas susijęs visų pirma su demografinėmis tendencijomis: Lietuvoje mažėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Yra ir kitų problemų – chroniškos, nepakankamos investicijos paskutinius penkerius metus sunaikino dalį ekonomikos potencialo arba jo nesukūrė“, - pristatydamas šalies ekonomikos prognozes kalbėjo N. Mačiulis.
Kodėl vokiečiai uždirba penkis kartus daugiau?
Kalbėdamas apie Lietuvos artėjimą prie vakarietiško pragyvenimo lygio, ekonomistas paminėjo Vokietijos atvejį.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Vokietijoje siekia 3600 eurų (neatskaičius mokesčių), tuo metu Lietuvoje – 711 eurų.
„BVP vienam gyventojui Lietuvoje siekia tik 28 proc. Vokietijos lygio, bet vidutinis atlyginimas sudaro tik 20 proc. atlyginimo Vokietijoje. Tas atotrūkis nėra visiškai paaiškinamas. 290 eurų atotrūkio nepaaiškina produktyvumo ir kainų lygio skirtumai“, - pastebėjo ekonomistas.
Kartu N. Mačiulis pabrėžė, kad kainų lygis Lietuvoje ir Vokietijoje vis dar labai skiriasi. Pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų kainos Lietuvoje dar apie tris kartus mažesnės nei Vokietijoje.
„Labiausiai realistinė projekcija – Lietuvos vidutiniam atlyginimui augant 5 proc. per metus, o Vokietijoje – 2 proc. per 50 metų laikotarpį būtų galima atotrūkį tarp atlyginimų Vokietijoje ir Lietuvoje sumažinti iki 15 proc. Tai tikriausiai yra geriausia, ko šiuo metu galime tikėtis“, - kalbėjo „Swedbank“ atstovas.
N. Mačiulio skaičiavimu, dvigubai mažesnis vidutinis atlyginimas Lietuvoje nei Vokietijoje bus 2040 m.
Grįžtanti infliacija – geroji naujiena
Kainų augimo tendenciją, kuri į Lietuvą sugrįš nuo kitų metų, N. Mačiulis įvertino kaip teigiamą tendenciją. Pasak jo, pagrindinis infliacijos variklis – brangsiančios paslaugos, kurios kitais ir dar kitais metais augs 5,5-6 proc.
„Prekių brangimas bus mažesnis ir sieks 1,5-2 proc. 2016 ir 2017 m.”, - pridėjo jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad augančios kainos leidžia didėti atlyginimams daugelyje paslaugų sektorių.
„Atsiminkime, kad užimtumas pramonės sektoriuje nėra toks didelis. Didžioji dalis dirba paslaugų, viešajame paslaugų sektoriuose ir ten galimybės didinti atlyginimus yra tik didėjant kainoms, todėl pastarasis defliacinis laikotarpis nebuvo niekam naudingas“, - argumentavo ekonomistas.
Pavydės dabartiniams pensininkams
Kalbėdamas apie demografines Lietuvos perspektyvas N. Mačiulis paminėjo dar vieną gerą naujieną Lietuvai – netikėtai šalyje padidėjo gimstamumas(apie 5 proc.).
„Šiuo metu matome, kad 2015 m. Lietuvoje gimusiųjų skaičius gali būti rekordinis nuo 2001 m. Panašu, kad gims apie 32 tūkst. vaikų šiemet. Tai dar vienas iš rodiklių, kuris rodo gyventojų geresnį pasitikėjimą ir jie geriau vertina savo finansines galimybes ir ateities perspektyvas“, - komentavo ekonomistas.
„Swedbank“ analitikai mano, kad tai nėra vien trumpalaikis susvyravimas, o išliks ilgalaike tendencija.
Iš kitos pusės, N. Mačiulio teigimu, dabartiniai trisdešimtmečiai su pavydu senatvėje žiūrės į dabartinius pensininkus.
„Nei mažėjanti emigracija, nei didėjantis gimstamumas nepakeis to fakto, kad demografinė struktūra Lietuvoje keičiasi labai smarkiai ir šalis yra viena iš labiausiai senėjančių valstybių Europoje, - kalbėjo jis. - Iki tuomet, kai Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis sieks pusę Vokietijos vidutinio darbo užmokesčio (2040 m.), darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje bus sumažėjęs 0,5 mln.”.
Šiuo metu 100-ui darbingo amžiaus gyventojų tenka 27 pensinio amžiaus gyventojai. Pasak N. Mačiulio, tai gana normalus rodiklis, tačiau 2040 m. 100-ui darbingo amžiaus gyventojų jau teks 45 pensinio amžiaus gyventojai.
„Matysime ne tik mažesnį Lietuvos ekonomikos augimo potencialą dėl mažesnės darbo jėgos, bet tuo pačiu metu jausime vis didesnę socialinę įtampą, didės spaudimas socialinei apsaugos sistemai, - kalbėjo ekonomistas. - Dabartiniai trisdešimtmečiai, kurie planuoja išeiti į pensiją 2050 m., tikrai pavydės dabartiniams pensininkams dviejų dalykų: galimybės išeiti į pensiją 65 m. amžiaus. Be to, dabartinė senatvės pensija siekia 45 proc. vidutinio net darbo užmokesčio šalyje, tai tokį lygį išlaikyti taip pat bus sudėtinga, nes socialinio draudimo įmokas mokančių gyventojų bus vis mažiau“.
