Daugiau nei pusė šalies gyventojų, 65 procentai, jau apsiprato su euru, tik senjorams naujoji valiuta vis dar kelia nepatogumų. Su pokyčiais labiausiai apsiprato jaunesni žmonės, jie euro atžvilgiu nusiteikę pozityviau – rodo tyrimų bendrovės RAIT atliktas tyrimas.
Tačiau euras vis dar kelia nepatogumų. Dažnas, ypač pagyvenęs žmogus, prekių ar paslaugų kainas verčia į litus ir teigia vis dar neįpratęs prie kitos valiutos. Vyresnieji dažniau pesimistiškai vertina ir euro poveikį Lietuvos ekonomikai.
„Labiausiai norėtume, kad mums grąžintų litą, tas euras vis dar nemielas ir nesavas“, – paklaustas, ar jau spėjo įprasti prie euro, kategoriškas buvo vidutinio amžiaus vyriškis.
Panašią nuomonę išsakė ir kiti „Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai. Dažnas tikino visada perskaičiuojantis kainas į litus ir tik tada suprantantis, brangi ar pigi prekė.
Pinigai kaip mat ištirpsta
„Su euru apsiprato gal tik tie, kurie gauna geras pajamas ir turi daug pinigų. O tokiems kaip aš, kuriems tenka pragyventi iš 180 eurų pensijos, labai gerai matyti, ką atnešė tas euras. Dabar daug sunkiau pragyventi“, – permainomis nepatenkinta 82 metų panevėžietė Stanislava.
Ji teigia visada žiūrinti, kiek kainuoja būtiniausios prekės, renkasi pačias pigiausias, pirmiausia suskaičiuoja, kiek už jas būtų mokėjusi litais, ir tik tada ryžtasi dėti į krepšelį. Moteriai pritarė ir iš Kauno jos aplankyti atvažiavusi sesuo Stefanija.
„Sunku priprasti prie euro, skaičiuodama akivaizdžiai matai, kad kainos dabar gerokai didesnės, ir gauti pinigai kaip mat ištirpsta“, – tvirtino viešnia.
Tačiau ne visi vyresnio amžiaus panevėžiečiai vis dar ištikimi litui, ne vienas kalbintas tikino jau apsipratęs, žinantis, kad kitaip nebebus, tad euras pradeda tapti savas.
„Namuose žiūrėdama į čekį pagaunu save pradedančią skaičiuoti, kiek būčiau sumokėjusi litais“, – prisipažino viena moteris.
Panevėžietis Rimantas teigia jau kuris laikas nebeverčiantis kainų į litus, orientuojasi į turimą sumą ir pagal tai skaičiuoja, ar gali sau leisti vieną ar kitą prekę.
„Tačiau perskaičiuojančiųjų į litus bus dar ilgai. Latvijoje, kur dažnai apsilankau, jau gerokai anksčiau įvedusioje eurą, vyresni žmonės vis dar skaičiuoja latais“, – tikino vyras.
Nebeverčiantys kainų į litus tvirtino ir kiti pašnekovai. Vienas iš jų, aktorius Laimutis Sėdžius, sakė: „Jau laikas priprasti prie beveik metus galiojančio euro ir nebesidairyti atgal.“
Klausimų mažiau
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė teigia, kad pirkėjų požiūris į eurą dabar jau visai kitoks, nei buvo metų pradžioje. Pasak jos, kiekvieną savaitę sulaukiama apie 1200 klausimų.
Prieš kelis mėnesius keli šimtai iš jų būdavo skirti būtent euro ir lito santykiams. Pirkėjai teiraudavosi, kiek viena ar kita prekė kainavo litais, ar litais buvusi nuolaida atitinka nuolaidą eurais ir panašiai.
Pastarosiomis savaitėmis iš visų klausimų tokių begaunama vos po kelis, o kartais tik vieną. Kainos eurais pirkėjams darosi vis aiškesnės.
„Žmonės jau žino, kiek galima nupirkti už dešimt, kiek – už penkis eurus“, – sako bendrovės atstovė.
Ji patvirtina, kad euras iš tikrųjų didesnei daliai pirkėjų atrodo jau priimtinas, ir pabrėžia, kad kai kurie asmenys, ypač senjorai ir dažniau regionų gyventojai, vis dar negali pamiršti lito. Dabar, kai kainos rašomos viena valiuta, jie vis tiek jas verčia litais, skaičiuoja, lygina.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis teigia, jog specialių tyrimų dėl pirkėjų požiūrio į eurą jų bendrovėje atlikta nebuvo, tačiau matyti, kad dalis žmonių jau įprato prie nuo sausio įvestos valiutos.
Vyresni pirkėjai dažnai teiraujasi kasininkių, kiek prekė kainuotų litais.
„Kainų etiketes su užrašytais litais neskubėta keisti, tik ant naujų po liepos 1 dienos nebebuvo rašoma dvejopa valiuta“, – paaiškina atstovas.
Stebi pabrangimą
Žvelgiant į rinkos tyrimo rezultatus matyti, kad, palyginti su vasario mėnesį atlikto tyrimo rezultatais, penktadaliu išaugo manančiųjų, kad įvedus eurą paslaugų ir prekių kainos šiek tiek ar labai pakilo.
Liepos mėnesį buvo panaikintas reikalavimas prekybininkams nurodyti kainas ir litais, tad iš tyrimo rezultatų matyti, kad eurais kainas vertina jau beveik trečdalis gyventojų, dažniausiai – jaunuoliai, o litais skaičiuojančiųjų dalis nuo vasario mėnesio sumažėjo perpus.
Gyventojai atkreipė dėmesį ir į paslaugų kainų pokyčius. Per pastarąjį pusmetį nuo 18 iki 4 procentų sumažėjo manančiųjų, kad paslaugų kainos išliko tokios pačios. Dauguma, 93 procentai, apklaustųjų nurodė, kad paslaugos pabrango.
