Šiuo metu Lietuvoje kuriasi sistemos, leidžiančios gyventojams skolinti vieni kitiems pinigų ir taip sudaryti alternatyvą bankų paslaugoms.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo siūloma investuotojams, kurie nori savo pinigus „įdarbinti“ per šias platformas ir leisti perskolinti kitiems, nenustatyti investicijų dydžio lubų. Lietuvos banko nuomone, būtų vertinga numatyti bent 5 tūkst. eurų šių investicijų ribą, kad žmonės neprarastų santaupų, jei skolininkai pinigų negrąžins.
„Aš tiesiog noriu pasakyti komitetui, kur čia yra rizikos šios skolinimo veiklos: tokio pobūdžio investicijos niekaip nebus apdraudžiamos, nei kaip indėlis, nes čia ne indėlis, kaip kaip investicija į vertybinius popierius, nes čia ne investicija į vertybinius popierius. O paskatos ieškoti grąžos šiuose instrumentuose yra gana didelės. Visi tradiciniai instrumentai, kaip žinia, dabar duoda labai mažą grąžą ir žmonės gali nevisiškai pamatavę susigundyti ir tuose platformose bandyti savo laimę“, - kalbėjo I. Šimonytė.
Ji pridūrė, kad siūlomos 5 tūkst. eurų lubos investicijoms į šiuos instrumentus atliktų lūkesčio valdymo funkciją. I. Šimonytės nuomone, 5 tūkst. riba galėtų būti ir padidinama ar sumažinama, tačiau taip siekiama apsaugoti gyventojus nuo galimų didelių nuostolių, net jei jie – ir finansiškai raštingi.
„Žmonės gali būti ir finansiškai raštingi, yra mokslų daktarai, kurie investavo į SASO ir paskui prašo teismo juos pripažinti nevisai protingais“, - ironizavo I. Šimonytė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomone, tokių investicijų lubos būtų reikalingos.
Siūlo alternatyvų
„Manome, kad yra kitų būdų sumažinti riziką, kad nepatyrę investuotojai, kurie ne iki galo supranta ir įvertina riziką, būtų apsaugoti nuo galimų praradimų. Mes siūlysime reguliuotojui atlikti papildomą su Lietuvos banku suderintą anketavimą. Jo metu būtų gyvai susitinkama su investuotojais, kurie nori skolinti didesnę nei 3 tūkst. eurų sumą", - komentare DELFI dėstė alternatyvios skolinimo platforrmos prekės ženklą „FinBee“ valdančios bendrovės „Finansų bitė“ direktorius Laimonas Noreika.
Jo nuomone, Lietuvos banko siūlomas 5 tūkst. eurų investavimo lubų nustatymas yra nepasvertas siūlymas, nepadėsiantis atsijoti nepatyrusių investuotojų ir tik sutrukdysiantis įdarbinti savo pinigus labiau patyrusiems.
„Savo ruožtu mes, kaip platformos valdytojai, dedame visas pastangas sumažinti rizikas. Visi investuotojai yra nuolat informuojami, kad skolindami savo lėšas jie kartu jomis rizikuoja. Be to, į kiekvieną paskolą patys investuojame 10 proc. sumos, taip parodydami, kad atrenkame tik tokias paskolų paraiškas, kur tikime, kad klientai laiku vykdys savo įsipareigojimus. Dar daugiau saugumo investuotojams suteikia mūsų kompensacinis fondas, kurio pagalba savo lėšomis, gautomis už komisinius, dengiame daugiau nei 30 dienų vėluojančias įmokas tol, kol „FinBee" platformos paskolų portfelio nemokių paskolų dalis nesiekia 10 proc.", - komentavo L. Noreika.
DELFI primena, kad ginčai tarp DNB banko ir investuotojų teismus pasiekė dėl banko platinto investicinio produkto - su akcijų indeksais ir kitu turtu susietų obligacijų (SASO).
Vienas besikreipusiųjų į teismus buvo buvęs Seimo narys, verslininkas Antanas Bosas. Į teismą jis kreipėsi nurodydamas, kad nežinojęs, kad investuojant į SASO galima ir pralošti – jis teismo prašė iš banko, kuriame jis prieš kelerius metus buvo įsigijęs obligacijų, priteisti padengti patirtus nuostolius.
