„Tai ne pirma tokia mano pirtis, bet mano darbas – išskirtinių pirčių įrengimas, tad sugalvojau elgtis visiškai priešingai ir pastatyti pirtį kuo pigiau“, - DELFI kalbėjo D. Jankauskas.
Statydamas pirtį vyras panaudojo visus daiktus, esančius „prie ūkio“: jis turėjo medinį karkasą, metalinę konstrukciją, kurią pritaikė katilui, tvirtinimo medžiagas ir instrumentus.
Pirčių meistras pasakoja, kad mintis pastatyti pirtį minimaliomis sąnaudomis kilo po to, kai persikraustė gyventi į kaimą.
„Mane sužavėjo vietos gyventojų gebėjimas pritaikyti bet ką, ką turi prie ūkio dar ir dar kartą. Tą pačią lentą jie gali panaudoti kelerius metus iš eilės skirtingiems dalykams. Mieste viskas labai urbanistiška, kai gyveni bute, negali kažkur padėti kokią lazdą, kad ji stovėtų 7 metus, gal jos kada prireiks naudingam dalykui buityje. O kaime gyvenigerokai didesniame plote“, - sakė D. Jankauskas.
Persikėlęs gyventi į kaimą prieš ketverius metus, pašnekovas sako savo sprendimo nesigailintis, nes taip pat turi elektrą, kabelinę, internetą.
„O į teatrą ar į koncertą galima ir nuvažiuoti, bet lygiai tas pats buvo ir gyvenant mieste: į kultūrinius renginius reikėjo važiuoti, - kalbėjo D. Jankauskas. - Be to, aplink susidarė labai faina bendruomenė.“
Per savaitgalį – pirtis
„Patį tokios pirties principą – medinis karkasas aptrauktas plėvele – išradau ne aš. Tokias ir panašias laikinas pirtis dažnai stato „Pirties dienos“ šventėse, Rumšiškėse. Paprastesnio tipo pirtis galima pamatyti ežerų pakrantėse, kai vigvamo principu suremiami pagaliai, aptraukiami plėvele, šalia tokios pirties ant akmenų iškūrenamas laužas. Įkaitę akmenys sunešami į „vigvamą“, ant jų užpylus vandens išgaunamas garas“, - rašė D. Jaunkauskas savo tinklaraštyje.
Jo statytos pirties konstrukciją sudaro medinis karkasas, kurio plotis/ilgis 2,8×2,8 metrai, aukštis ties kraštais 1,9 m, viršus – 2,4 m. Karkasas aptrauktas 200 mikronų juoda plėvele, abejose pusėse viršuje su skaidria plėvele įrengti švieslangiai, gultų aukštis - 20 ir 60 cm.
„Aukščiausiam taške stoge ties krosnele įrengtas atveriamas langas, skirtas krosnelės kūrenimo laiku susidarančio karščio išleidimui, bei pirties išvėdinimui po pirties. Krosnies kaminas per stogą prakištas per skardos lakštą, nesandarumas tarp kamino ir skardos sandarintas molio-smėlio mišiniu. Įėjimas į pirtį per dvigubą plėvelės užuolaidą“, - vardijo pirties meistras.
Pasak jo, šio tipo krosnį iškūrenti reikia prieš pradedant pirties procedūras, jų metu visi degimo produktai iš pakuros privalo būti pašalinti, o kaminas užkimštas. Karšti išgaunamas pilant vandenį ant akmenų.
Krosnį iškūrent užtrunka apie 1,5 valandos, apytiksliai 3-4 pilni pakuros pridėjimai malkomis.
„Nors teoriškai, tokia krosnis, kur ugnis eina kiaurai akmenis, bet degimo produktai pasišalina per kaminą į pirties patalpą nepakliūdamas, yra neretai vadinama „baltąja dūmine“ krosnimi, tačiau mano krosnis pradžioje kūrenimo dūmina per visur gan stipriai, tik nugaravus nuo akmenų drėgmei dūmų praktiškai nebelieka. Tad šią pirtį pavadint „baltąja“ dūmine, visgi nepavyks. Kad ir kaip ten bebūtų, aš ir mano šeimyna išbandę šią pirtį likome sužavėti jos paprastumo, funkcionalumo, fantastinio mikroklimato viduje. Tad jei ir jums norisi greitai ir paprastai įsirengt pirtį, galite pasinaudoti šia mano patirtimi“, - rašė D. Jankauskas.
