Vilniuje bute su žmona gyvenantis Kęstutis ne pirmą kartą leidosi į panašią avantiūrą. Prieš metus vyras sėkmingai pabandė sumažinti išlaidas maistui. Dabar vyras ryžosi naujam eksperimentui – savaitę išgyventi su 70 eurų – tikėdamas, kad gali dar labiau susispausti išlaidų klausimu.
Jis pasiskaičiavo, kad per dieną gali išleisti 10 eurų. Eksperimento pradžia buvo itin sėkminga – per pirmąsias penkias dienas jam pavyko išleisti tik 34 eurus.
„Iš anksto jokio plano nesidariau, nes, manau, kad vieną savaitę išgyventi su 70 eurų nėra joks iššūkis. Jei reikėtų, galėčiau išgyventi taip ir ilgiau“, – įsitikinęs eksperimento dalyvis.
Pasak Kęstučio, tą savaitę nenukentėjo nei jo socialinis, nei darbo gyvenimas, tiesiog reikėjo į kasdienę rutiną įnešti daugiau kūrybiškumo.
„Pavyzdžiui, pirmadienį turėjau verslo pietus, teko sumokėti už du žmones (13 eurų), tačiau vakare pasigaminau daugiau daržovių troškinio ir kitą dieną jo atsinešiau į darbą pietums, – pasakojo pašnekovas. - Kai žinai, kad tai – eksperimentas, nejauti psichologinio diskomforto, nepirkdamas vieno ar kito daikto, nes tai tampa žaidimu. Pagrindinis mano tikslas – norėjau pajusti, kaip gyvena žmogus, kuris neuždirba tiek, kiek aš“.
Kęstutis pasakojo savo gyvenime patyręs įvairių etapų: buvo laikų, kai jis uždirbo vos šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. Lt, tačiau, kaip vyras pastebėjo, kad ir kiek pajamos kiltų, jų vis vien negana.
„Kartais pagalvoju, kad drabužių beveik neperku. Aišku, valgau kavinėse dienos pietus, bet net jei jie ir po 5 eurus kainuoja, per mėnesį šiek tiek daugiau nei 100 eurų susidaro. Eksperimentas man parodė, kur dingsta pinigai: perku labai daug daiktų, kurių iš tiesų galiu nepirkti“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Prisikrovė krepšelį, bet nieko nepirko
Kaip pavyzdį, vilnietis paminėjo dieną, kai bute perstumdė baldus: „Kilo idėja, kad reikia spintelės koridoriuje. Jei ne ta savaitė, būčiau važiavęs į baldų parduotuvę ir už kokius 100 eurų ją nusipirkęs, tačiau to nepadariau, o paskui pradėjau galvoti, ar man tikrai jos reikia“.
Antrą eksperimento dieną Kęstutis užsuko į buitinių ir statybinių prekių parduotuvę: reikėjo jungiklio lempai ir kabliuko spintai.
„Pravaikščiojau parduotuvėje apie pusvalandį, reikalingų prekių neradau, tačiau prie kasos krepšelyje jau turėjau guminį kilimėlį už 5 eurus, cheminių priemonių dušo kabinai valyti. Stoviu prie kasos ir skaičiuoju, kad pasiėmiau prekių už 14 eurų. Galvoju, kad iš tiesų tai atvykau visai kitų dalykų. Palikau krepšelį prie kasų taip nieko ir nenusipirkęs“, – prisipažino pašnekovas.
Būtent vilnietis ir pataria norintiems taupyti labai gerai pradėti galvoti, ko iš tiesų tau reikia, ko – ne.
„Savaitgalį dalyvavau šunų dresiravimo renginyje. Per pertraukas prasideda prekyba. Kai žiūri, atrodo, visko reikia, bet pradedi galvoti, kodėl dabar pirkti šuniui petnešas už 40 eurų, jei internete gal galiu rasti dvigubai pigiau“, – toliau savo pasakojimą tęsė Kęstutis.
Kęstutis prisiminė savo prieš metus vykdytą eksperimentą, kuriuo pavyko išlaidas maistui susimažinti daugiau nei perpus. Vyras atsisakė nereikalingų padažų, į namus nustojo pirkti mėsą.
„Dar kartą darant reviziją paaiškėjo, kad dar galiu sumažinti išlaidas maistui. Vieną dieną nuėjau į parduotuvę, pasiėmiau pieno, gražių cukinijų. Vėl keliauju prie kasos ir galvoju: ar gaminsiu kažką iš pieno. Supratau, kad sunaudosiu tik kokią stiklinę, o likusį išmesiu. Pieną palikau. Galvoju apie cukinijas – jos gražios, akcija, bet tada prisimenu, kad namie turiu iš gimtinės parsivežtą moliūgą ir galėčiau maistui vietoj cukinijų panaudoti jį“, – pasakojo Kęstutis.
Būtent dėl iš gimtinės atsivežtų daržovių ir vaisių bei iš anksčiau pirktų kruopų vilnietis eksperimento savaitę parduotuvėje maistui neišleido nė euro.
Kęstutis džiaugėsi, kad iš savaitės eurų limito jam net pavyko drabužių įsigyti – ir ne paties blogiausio prekės ženklo. Vyras parduotuvėje rado kelnes, kurios vietoje 50 eurų buvo nukainotos iki 5 eurų, marškinius įsigijo už 8 eurus.
Žinoma, vyras į savo išlaidas eksperimento savaitę neįskaičiavo mokesčių už butą bei degalų automobiliui: degalų baką jis užsipildė sekmadienį prieš eksperimento pradžią: „Tą savaitę turėjau komandiruotę į Druskininkus, tai pasistengiau prisišlieti prie kolegų, kad jie nuvežtų“.
Kęstutis vylėsi, kad eksperimentas padės jam išlaikyti aštrų protą neperkant nereikalingų daiktų.
„Tačiau supratau, kad su tokiomis pajamomis negalėčiau turėti būsto paskolos, nes ji ir kainuoja panašiai, kiek minimalus darbo užmokestis. Jei gaučiau minimalų atlyginimą ir dar reikėtų būstą nuomotis, tada daug kas keistųsi. Vis dėlto, manau, kad du žmonės su trimis minimaliomis algomis galėtų išgyventi ir turėti būsto paskolą, tiesiog reikėtų daugiau kūrybiškumo įdėti“.
Kad nepavyks, suprato beveik iš karto
Visiškai kitokia vilniečio Mindaugo patirtis. Vaikinas dar prieš eksperimentą tiksliai susiskaičiavo, kaip jam teks gyventi, kad per savaitę išleistų tik 70 eurų. Sostinės gyventojas šiuo metu gyvena vienas vieno kambario bute.
Savaitė su minimalia alga
Neišvengiamos išlaidos
Komunaliniai mokesčiai už rugsėjo mėnesį (1 kambario butas, 34 kv. m):
AB Lesto – 3,62 eur
UAB Vilniaus energija – 5,88 eur
Komunalinės paslaugos – 28,88 eur
UAB Vilniaus vandenys – 2,34 eur
Interneto tiekėjas – 8,11 eur
Iš viso – 48.83 eurų, tad skaičiuojame, jog per savaitę – 12 eurų.
Kuras
Mindaugas nuo darbo gyvena apie 5 kilometrus, tad per savaitę nuvažiuoja apie 50 km. Dar tiek pat kilometrų vilnietis prideda būtiniausioms asmeninėms išvykoms automobiliu. Taigi – 100 km per savaitę. Jo automobilis tokiam atstumui pareikalaus apie 11 l benzino arba maždaug 12 eurų.
Vaikinas rūko, todėl paskaičiuoja, kad dar 12 eurų išleis cigaretėms.
Taigi, maistui jam lieka – 36 eurai.
„Net trečdalį neišvengiamų išlaidų išvengčiau, jei nerūkyčiau“, – taikliai pastebi pašnekovas.
Maistas
Pasižiūrėjęs, kiek jam reikia pagal sudarytą mitybos planą maisto, Mindaugas pasiskaičiavo, kad vidutiniškai jam dienai reikia 4 eurų maistui. Savaitei – 28 eurai.
„Lieka 6 eurai. Manau, turėtų užtekti ir dantų pastai, ir su drauge parke pasivaikščioti, ir net pavaišinti ją kakava“, - prieš eksperimentą skaičiavo Mindaugas.
„Sutaupyti būtų galima ir dalinantis gyvenamuoju plotu, ruošiant maistą bent keliems asmenims, važiuojant į darbą viešuoju transportu. Išgyventi su minimaliu atlyginimu įmanoma, tačiau tai reikalauja kūrybiškumo, kurį tikslingiau skirti pajamų didinimui“, - pastebėjo pašnekovas.
Vis dėlto Mindaugo entuziazmas išgyventi savaitę su 70 eurų baigėsi, kai jam teko pasikeisti automobiliui padangas prieš žiemą.
„Dar stomatologas man kainavo tiek, kiek minimali alga. Tą savaitę, manau, išlaidas viršijau tris kartus nei planavau“, - prisipažino vilnietis.
Mindaugas teigė supratęs, kad jei jam iš tiesų tektų gyventi iš minimalios algos, jam tikrai tektų atsisakyti automobilio, naudotis tik viešos poliklinikos paslaugomis, pavyzdžiui, taisant dantis.
Skaičiuoja, kiek pajamų reikėtų gyvenant Vilniuje
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė komentavo, kad kalbant kalbant apie absoliučius pragyvenimo išlaidų skaičius, reikia labai aiškiai suvokti, kas gyventojui yra tas minimalus pragyvenimo lygis.
„Tam svarbu žinoti, koks yra įprastas maitinimosi būdas (gaminama namie, valgoma mieste, ką gamina/valgo), kiek laiko, kokiu grafiku dirba, kiek uždirba, ar reikalingos papildomos išlaidos drabužiams, koks atstumas nuo namų iki darbo, kaip keliauja, kiek kainuoja nukeliauti, kur gyvena (nuosavas būstas, nuomojamas, kokio dydžio, ar efektyviai naudojama šiluma), kokie sveikatos priežiūros poreikiai. Reikalinga suma bus nevienoda nelygu amžiui, šeiminei padėčiai, kiek vaikų, kokio amžiaus vaikai, kokie jų priežiūros, ugdymo poreikiai. Svarbu, sutarti ir ką laikome „priimtinu“ laisvalaikiu ar minimaliomis pramogomis (televizija, internetas, atostogos, koncertai, knygos?). Su kuo bendrauja ir draugauja - kaip priimtina ar nepriimtina, pavyzdžiui, nešioti senus ar pirkti dėvėtus drabužius, avalynę, kitus daiktus ir panašiai“, - pastebėjo specialistė.
Penkiuose didžiuosiuose miestuose – 319 eurų, kituose miestuose – 289 eurų, kaime – 260 eurų; arba vieno asmens namų ūkyje – 395 eurų, dviejų suaugusių ir dviejų vaikų - 236 eurų (visam namų ūkiui – 944 eurų).
„Išlaidų klaida galėtume pavadinti tuos atvejus, kai žmogus išleidžia daugiau negu planavo, daugiau negu gali sau leisti arba kai permoka už daiktus (t.y. sumoka daugiau negu galima rasti rinkoje)“, - aiškina pašnekovė.
J. Varanauskienė išskiria tokias klaidas, kai pinigai leidžiami:
orientuojamasi į kitų žmonių (dažniau daugiau uždirbančių) išlaidas;
pasiduodama pardavėjų įtikinėjimams įsigyti „labai gerus“, bet tiems pirkėjams akivaizdžiai per brangius ir nebūtinus daiktus;
mažiau dėmesio kreipiama į smulkias, bet gana dažnas, išlaidas nereikalingiems daiktams (o įvedus eurą, „priimtina“ vienu kartu niekniekiams išleidžiama suma turėjo padidėti);
apsigaunama naudojantis nuolaidomis ir akcijomis – prisiperkama nereikalingų, kartais net beverčių, daiktų;
nekontroliuojama, kur savi, o kur skolinti pinigai;
neskiriama laiko informacijos paieškai, kad išsiaiškintų, už rinkoje galima įsigyti norimą daiktą ir pan.
„Vieni nori taupyti ir susitaupyti kažkokiam konkrečiam dalykui. Jiems galima patarti aiškiai apsibrėžti, kam, kiek ir per kiek laiko nori sutaupyti. Tuomet susidaryti planą ar tvarkaraštį bei nuolat kontroliuoti, kaip sekasi, jei reikia, laiku peržiūrėti planą“, - patarimus dalijo asmeninių finansų eksperte.
O norintiems tiesiog mažiau išleisti J. Varanauskienė siūlo kruopščiai registruoti išlaidas ir paskui nuspręsti, ką reikėtų keisti (perkamų daiktų kiekį, o gal rūšį, ko atsisakyti, kuo pakeisti).
„Treti pripažįsta, kad nemoka taupyti, niekaip nepasiseka išvengti spontaniškų išlaidų. Tokiems galima patarti naudotis gal ir ne itin efektyviomis finansų ir ekonomine prasme, bet, ko gero, naudingomis, kai kalbama apie naujų įpročių, įgūdžių formavimą, priemonėmis: taupyti (atidėti dalį pajamų) pagal įvairias, galima sakyti, žaidimų, schemas, pavyzdžiui, pirmą savaitę – vieną eurą, antrą savaitę – du, trečia tris, mėnesio 23 d. – 23 eurus pervesti į atskirą (taupomąją) sąskaitą, padėti į lengvai neiškrapštomą taupyklę; arba tuos pinigus, kurių pasiryžta neišleisti, padėti į terminuoto indėlio sąskaitą, nors ir be jokių palūkanų. Tuo tikslu galima sudaryti periodinio pervedimo sutartį, kai nustatytą dieną iš sąskaitos, į kurią pervedamas darbo užmokestis, dalis pajamų automatiškai pervedama į kitą sąskaitą, iš kurios „netyčia“ pinigai neišslys. Kiti sudaro „grupinius“ taupymo planus – kartu su sutuoktiniu, kartu su draugais kaupia sutartu periodiškumu sutarto dydžio „įmokas“, renka pasirinkto nominalo monetas ir panašiai“, - patarimus dalijo specialistė.
Prašome pasidalinti Jūsų patirtimi! Teigiama, kad vienas žmogus 2013 m. nurodė, kad jam vidutiniškai reikia 400 eurų - teiraujamės Jūsų, kokia suma per mėnesį reikalinga Jums? Kiek papildomai turėtumėte uždirbti, kad būtų patenkinti Jūsų poreikiai? Pasidalinkite savo mėnesio išlaidomis ir parodykite, koks turėtų būti oriai gyvenančio žmogaus atlygis.
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt!
