Draudikai taip pat pabrėžia, kad net ir seifai, slėptuvės bei kitos apsaugos priemonės ne visuomet apsaugo gyventojų turtą nuo ilgapirščių, kurie dažnai į gyvenamąsias patalpas braunasi pasiruošę ir žinodami, kur ieškoti vertingų daiktų ir pinigų.

Tuo metu policijos atstovai pažymi, kad tarp gyventojų gana paplitęs buitinių seifų – įvairaus dydžio metalinių dėžių su užraktais – naudojimas. Tokios priemonės, anot jų, neužtikrina turto apsaugos ir neatitinka tikrų, pagal specifinius saugumo reikalavimus pagamintų seifų.

Gyventojai, kaip ir ankstesniais metais, vertingus daiktus ir pinigus namuose slepia įvairiose slėptuvėse, tikėdamiesi, kad jose turtas bus saugus, o įsilaužimo metu ilgapirščiai jo nesuras. Tačiau pastebime, kad vis daugiau žmonių namuose įsirengia ir seifus brangenybėms laikyti. Seifas, priklausomai nuo jo kokybės, yra daug geresnė priemonė turtui apsaugoti, tačiau taip pat ne šimtaprocentinė. Šiandien vagys, jei į gyventojo būstą nusitaikė ne atsitiktinai, turi daug priemonių įvairioms apsaugos priemonėms apeiti. Daugiausiai mūsų fiksuojamų pinigų vagysčių atvejų būna būtent iš seifų ar savadarbių jų atitikmenų. Be abejo, smulkiems vagišiams, ieškantiems lengvo grobio, seifas gali tapti ir neįveikiama kliūtimi“, – pranešime spaudai pasakoja „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis sako, kad dažniausiai iš gyvenamojo būsto pagrobiamos arba vietoje išlaužiamos įvairios metalinės dėžės su užraktais, kurias gyventojai vadina seifais.

Vis dėlto jos dažniausiai negali užtikrinti tokio lygio apsaugos, kokią suteikia tikri, aukštus reikalavimus atitinkantys seifai, kuriuos išlaužti ar atrakinti gali būti labai sudėtinga arba beveik visai neįmanoma.

A. Pilčicas sako, kad norėdami apsaugoti savo turtą žmonės sugalvoja įvairių netikėčiausių vietų pinigams ir kitiems vertingiems daiktams paslėpti. Slėptuvėmis tampa šaldymo kameros, kūdikių maisto buteliukai, baldai, apdailos detalės, virtuvės rakandai.

„Laki fantazija kartais gali padėti apsaugoti turtą. Pamenu atvejį, kuomet nemažą pinigų sumą savininkui pavyko išsaugoti, nes jis ją buvo paslėpęs kvepalų talpoje. Vis tik tokie laimingai pasibaigę atvejai yra gana reti, o dažnai ieškodami brangenybių vagys tiesiog nusiaubia visą butą ar namą – sulaužo baldus, buitinę įrangą, suplėšo tapetus ar sugadina sienų apdailą, išardo grindis. Patirta žala tokiais atvejais gali išaugti dešimteriopai, o ilgapirščiams neretai galiausiai vis tiek pavyksta rasti savo grobį“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo ekspertas prisimena ir atvejį, kuomet slėptuvėje paslėptus pinigus gyventojai prarado ne dėl vagių, o savo pačių neapdairumo ir netinkamai parinktos vietos pinigams paslėpti.

„Namų šeimininkas pinigus buvo paslėpęs beveik nenaudojamame židinyje, bet apie tai neįspėjo namiškių. Kitas šeimos narys nieko nenutuokdamas vis tik užkūrė židinį ir sudegino daug metų kauptas santaupas“, – pasakoja A. Pilčicas.

Policijos atstovo S. Šemio teigimu, vagystėmis iš būsto paprastai užsiima profesionalai, kurie dažniausiai žino pagrindines brangenybių ir pinigų slėpimo vietas namuose.

„Į būstą įsibrovę nusikaltėliai paprastai pirmiausiai tikrina miegamuosius ir vonios kambarius, tikėdamiesi ten rasti vertingų papuošalų. Tuomet pereinama prie drabužių spintų, stalčių ir kitų vagims žinomų vietų, kur ieškoma pinigų. Norint apsaugoti savo turtą gyventojams pirmiausiai reikėtų galvoti ne apie slėptuves, o apie apsaugos nuo įsilaužimo priemones, geriausia kompleksines. Vis tik, jei norima namuose paslėpti kokį nors turtą, reikėtų pamąstyti apie tokias vietas, kurios nustebintų net ir patį brangenybių slapstytoją“, – pranešime sako policijos atstovas.

Anot A. Pilčico, per šiuos metus draudimo bendrovėje jau užregistruota 151 vagystė iš būsto, o iš viso gyventojams jų metu padaryta žalos už beveik 143 tūkst. eurų.

Didžiausia pavogtų pinigų suma šiemet siekė 3000 eurų. Brangiausias pavogtas daiktas – auksinė grandinėlė su monetos formos pakabuku. Taip pat šiemet pasitaikė ir brangių laikrodžių vagysčių.

Draudimo ekspertas pataria didelių grynųjų pinigų sumų apskritai nelaikyti namuose, o vertingų daiktų saugumą pasistengti užtikrinti ne ieškant originalių vietų jiems paslėpti, bet pasirūpinant visapusišku namų saugumu.

Pasak S. Šemio į gyvenamąsias patalpas besilaužiančius vagis būtų galima suskirstyti į tris kategorijas – gerai organizuotus profesionalus, kurie taikosi išskirtinai į piniginį grobį ir brangius juvelyrinius dirbinius; žemesnio lygio nusikaltėlius, kurie vagia ir kompiuterinę bei buitinę techniką; smulkius vagišius. Pastarieji dažnai būna asocialūs asmenys ir iš patalpų neša viską, kas pasitaiko po ranka. Policijos atstovo teigimu, būna atvejų, kai tokie ilgapirščiai netgi nukabina užuolaidas nuo langų ar išsineša maisto produktus iš šaldytuvo.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis per šiuos metus policija iš viso jau užregistravo 2265 vagystes iš gyvenamųjų patalpų.