Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, reikia turėti galvoje, kad apskaičiuojant vidutines išlaidas, įtakos turi tai, kad didelė dalis gyventojų turi verstis iš mažų pajamų. Todėl, pavyzdžiui, Statistikos departamento atliekami „Namų ūkių biudžetų tyrimai“ neatspindi to, kiek konkretūs atskirai paimti namų ūkiai ar žmonės išleidžia.

Apie tai, kaip savo finansus tvarko Vilniuje gyvenanti šeima, auginanti du mažamečius vaikus pasakoja vilnietis Artūras.

„Abu su žmona dirbame, bendras šeimos pajamų vidurkis per mėnesį siekia apie 1330 eurų. Negalėčiau pasakyti, kad tiek uždirbti gyvenant Vilniuje yra optimalu, nes bet kokiu atveju, vis tiek tenka riboti šeimos norus ir skaičiuoti, kad viskam užtektų, tačiau labai skųstis neskubame. Turime du vaikus, tad maistui išleidžiame apie 25 proc. surenkamo biudžeto. Esame įsipareigoję bankui, todėl už būstą per mėnesį sumokame dar apie 10-15 proc. pinigų, priklausomai nuo metų laiko. Na, o visa kita: vaikų darželiai, degalai, namų apyvokos, higienos prekės, drabužiai, avalynė dar sudaro nemažas išlaidas, kurios, manau, siekia apie 40 proc. bendro atlyginimo. Tai, kas lieka, dažniausiai išleidžiame butui, nes šiuo metu po truputį jį remontuojamės, o ir pasitaupyti ne pro šalį, niekada nežinai, kur ir kiek pinigų gali prireikti“, - kalbėjo jis.

Kaune gyvenanti Kamilė pasakoja, kad dažnai tvarkyti savo finansus yra sunku, kadangi nėra galimybės pagalvoti, be ko šeima tikrai neišsivers, kai gaunamos pinigų sumos vos užtenka pragyvenimui.

„Gyvenam trise, šiuo metu esu motinystės atostogose, vyras dirba sandėlininku. Per mėnesį skaičiuojame apie 800 eurų. Pragyventi gana sudėtinga, kadangi daug išleidžiame nuomojamam butui, paskolos paimti dar neišdrįsome, nes reikalingas nemažas pradinis įnašas. Nėra lengva, šeimoje esant mažam vaikui išlaidų tikrai netrūksta, būstui ir maistui išleidžiame didžiąją dalį gaunamų pajamų. Pasitaupyti nelieka iš ko“, - guodėsi pašnekovė.

Odeta Bložienė
Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad žiūrint į praėjusių metų skaičius ir bandant nusakyti, kiek reikėtų pinigų pragyvenimui Vilniuje ar kitame didmiestyje, svarbu įsivaizduoti proporcijas, kiek gaunamų pinigų yra skiriama maistui, būstui, transportui ir kitoms išlaidoms.

„Jeigu pernai vidutiniai atlyginimai Vilniuje būdavo apie 640 Eur į rankas, tai didmiestyje gyvenančiai šeimai, reikėtų nemažiau kaip dviejų tokių atlyginimų ir tai sudarytų maždaug apie pusantro tūkstančio eurų gyvenant nuosavame būste“, - mano pašnekovė.

„Pakankamos“ arba „patenkinamos“ pajamos

Nesunku pastebėti, kad aiškinantis „pakankamą“ pinigų sumą pragyvenimui nesutampa atskiros išsakomos nuomonės apie tai, kiek reikėtų išleisti norint gyventi „pakankamai“ arba „patenkinamai“.

J. Varanauskienės skaičiuoja, kad remiantis 2008 m. ir 2012 m. Statistikos departamento „Namų ūkių biudžetų tyrimais“ galima prognozuoti: šiemet vidutinė suma, reikalinga norint gyventi vidutiniškai būtų maždaug 520 eurų vienam šeimos nariui.

Julita Varanauskienė
„Savaime suprantama, kad vienišo pensininko pageidaujama išlaidų suma bus ne tokia pati kaip mažamečius vaikus auginančios dirbančios šeimos, norinčios visapusiškai ugdyti savo vaikus, turinčios automobilį arba porą jų ir aktyviai juo važinėjančios, ar jauno pramogas ir aktyvų laisvalaikį mėgstančio studento. Todėl ir daryti apibendrinimus, kaip žmonėms sekasi taupyti, ko gero, reikėtų įvardinti, apie kokius žmones mes kalbame. O bendra statistika rodo, kad santaupos, laikomos finansų institucijose, nemažėja“, - kalbėjo J. Varanauskienė.

Išlaidas skaičiuoja nedaugelis

Finansų ekspertės pažymi, kad tiek gyvendamas didmiestyje, tiek mažesniame Lietuvos miestelyje, ar kaime, žmogus privalo mokėti ir apgalvotai veikti su savo gaunamais pinigais. Nors nėra duomenų, atskleidžiančių, kiek lietuvių skaičiuoja ir atidžiai seka savo išlaidas, O. Bložienė teigia, kad tokių gyventojų šalyje dar nėra daug.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad tik nedidelė dalis lietuvių planuoja savo išlaidas. Didžioji dauguma netgi su nedidelėmis pajamomis nelabai gaudosi savo išlaidose, žmonės galvoja, kad mažų pajamų nėra ko ir skaičiuoti. Ši dalis gyventojų turi labiau pesimistinį požiūrį į savo pinigus. Kita dalis tiesiog niekada nėra gavusi jokių žinių ir neturi įgūdžių ar įpročio tai daryti“, - pastebėjo ji.

Visgi, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto ekspertė pastebi, kad savo pajamas skaičiuojančių žmonių daugėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (328)