Dėl pamažu nykstančios darbo jėgos, išskirtinai aukšto užimtumo lygio bei didėjančio specialistų pasiūlos ir paklausos neatitikimo darbo kaina šauna į viršų metinis augimas sustiprėjo nuo 4,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki 4,6 proc. antrąjį ketvirtį.

Realusis darbo užmokestis dėl nuosaikių kainų lygio pokyčių per metus padidėjo per 5 proc. Kaip įprasta, privatus sektorius lanksčiau ir operatyviau reaguoja į besikeičiančią situaciją darbo rinkoje, tad atlyginimai privačiuose įmonėse auga greičiau.

Vidutinis darbuotojų skaičius per metus ūgtelėjo 2,5 proc. – tai lėmė vien privatus sektorius, kadangi valdžios aparate dirbančiųjų skaičius susitraukė 0,8 proc.

Atlyginimų augimo nestabdo net didėjantis laisvų darbo vietų skaičius, kurių per metus paaugo 2,8 proc. iki 13,4 tūkst. Atsigaunantis vartojimas ir paslaugų sektoriaus renesansas formuoja naujas darbo vietas – labiausiai jų padaugėjo prekyboje.

Eurostat duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį suderintas ir sezoniškai išlygintas nedarbo lygis Lietuvoje siekė 8,5 proc., palyginti su 11,1 proc. euro zonoje. Paskutinį kartą panašaus dydžio nedarbo lygis buvo užfiksuotas 2008 m. pabaigoje.

Taigi spaudimas atlyginimams kilti išliks didelis ir vidutiniu laikotarpiu. Be to, Lietuvos Darbo birža jau kurį laiką konstatuoja vis didėjantį darbo pasiūlos ir paklausos atotrūkį. Nepaisant naujos jaunosios darbo jėgos antplūdžio liepą, kai darbo pradeda ieškoti ką tik mokslus užbaigę absolventai, bedarbio statusas suteiktas 24,5 tūkst. asmenų, arba 6 proc. mažiau prieš metus.

Įdomu, kad po ilgos pertrauktos, registruotas ir statistikos departamento tyrimo būdu nustatomas nedarbo lygis praktiškai sutampa. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų nepritekliaus problema nėra greitai išsprendžiama.

Tad darbuotojai galės diktuoti savo sąlygas darbdaviui ir artimiausioje ateityje. Tačiau, ne visų sektorių vadovai gali pradžiuginti savo darbuotojus didesniais atlyginimų šuoliais. Kitą vertus, per ateinančius dvejus metus, Lietuvoje prognozuojamas spartus 4-6 proc. darbo užmokesčio augimo tempas, t.y. atlyginimai augs tris kartus sparčiau nei vidutiniškai euro zonoje.

Artimiausiais metais infliacija tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje nenutols nuo nulio.

O tai reiškia, kad perkamoji Lietuvos gyventojų galia per ateinančius metus gerės ir namų ūkių lūkesčiai pamažu stiebsis į viršų.