SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad žmonės po truputį pranta prie euro, tačiau kartu pamini, kad įvedus eurą gyventojai linkę išleisti daugiau.
„Ne tik dėl kainų, bet ne taip atidžiai skaičiuojame. Mintyse patys prekes jau pabranginome, - kalbėjo specialistė. - Prieš įvedant eurą buvo kalbama, kad dėl apvalinimo gali kainos didėti, bet apvalinimas įvyko pirmiausia žmonių galvose – iki pilno euro“.
Kaip pavyzdį banko atstovė paminėjo SEB banko tyrimą, kuris parodė, kad patys gyventojai linkę mintyse kainas apvalinti. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį klausiant tyrimo dalyvių apie kavos kavinėje kainas eurais dalis nurodydavo tokias kainas – 0,7 euro, 0,8 euro ir pan. Pakartojus tokį patį tyrimą gegužės mėnesį, tokių žmonių sumažėjo, tačiau padaugėjo manančių, kad už kavą kavinėse moka 1 ar 2 eurus.
„Dar vienas pastebėjimas – kas nėra apvalus euras, o euro centai mums atrodo kaip litų centai. 30 euro centų vis mažiau žmonių prisimena kaip 1 litą“, - komentavo J. Varanauskienė.
SEB banko užsakymų atliktas tyrimas buvo atliktas du kartus – gruodžio mėnesį, prieš įvedant eurą, ir šių metų gegužę.
Tyrimo metu respondentų buvo paprašyta įvardyti 35-ių prekių kainas eurais ir litais.
Tyrimo duomenimis, gegužės mėnesį tik litais prekių ir paslaugų vertę dar apskaičiuoja 42,4 proc. gyventojų, tik eurais – 20 proc., ir litais, ir eurais – 37,6 proc.
SEB banko analitikai taip pat pastebi, kad po pusmečio aiškiau suprantamos tos prekių ir paslaugų kainos, kurių buvo pirkta ar pasinaudota per paskutines keturias savaites.
„Tuo metu, kai kalbame apie seniau pirktas prekes, tai beveik visur matome, kad kainos nurodomos daug didesniu nuokrypiu nei gruodį“, - pridėjo J. Varanauskienė.
Specialistė pastebėjo, kad tiksliau po pusmečio gyventojai nurodo, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų kainas, bet kai kurių maisto prekių ar asmens priežiūros prekių kainų ribos padidėjo.
„Kai bandėme rasti dėsningumą, galima įžvelgti, kad pagerėjimą lėmė tai, kad apie kai kurių prekių ir paslaugų pabrangimą buvo daug šnekama prieš euro įvedimą, todėl žmonės daugiau kreipė dėmesį į tas kainas“, - aiškino SEB banko atstovė.
J. Varanauskienė svarsto, kad apskritai gyventojai nerimo apimti dėl įvedamo euro galimai daugiau dėmesio skyrė kainų vertimu iš vienos valiutos į kitą. Pasak jos, metų pradžioje gyventojai buvo linkę eurus dauginti iš 3,45, kad gautų litus, dabar tikriausiai renkamasi apvali suma – 3.
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis 91 proc. gyventojų mano, kad kainos po euro įvedimo vis dėlto pakilo.
Vis dėlto J. Varanauskienė pastebi, kad gyventojų suvokimas dėl kainų pokyčio ne visada sutampa su oficialios statistikos duomenimis.
„Žinoma, gyventojai pastebėjo, kad brango sezoninės daržovės, bet gruodį, pavyzdžiui, bulvės buvo seno derliaus, o gegužę jau gal buvo ankstyvųjų. Taip pat gyventojai pastebėjo, kad pabrango maitinimas viešojo maitinimo įstaigose, paslaugos, kaip kirpimas, kava kavinėje“, - vardijo specialistė.
Gyventojai kartu pastebėjo ir pigusius produktus – pieno produktai, drabužiai.
Vis dėlto tyrimo duomenys rodo, kad žmonės linkę pabrangusių prekių skirtumą padidinti nei pabrangimas yra iš tiesų. Tuo metu prekėms atpigus, manoma, kad jos pigo mažiau nei rodo statistika. Pavyzdžiui, pagal oficialiąją statistiką benzinas per pusmetį atpigo daugiau nei atrodo gyventojams.
