SEB bankas savo internetiniame puslapyje klientus informuoja, kad „neigiamos palūkanų normos yra nauja ir unikali situacija, turinti įtakos daugeliui banko verslo sričių ir kelianti nemažai iššūkių finansų institucijoms“.
Už paskolas banko klientas finansų institucijai turi mokėti palūkanas: jei jos kintamos, bendra palūkanų suma skaičiuojama iš kintamos palūkanų normos (pvz. EURIBOR) ir fiksuotos maržos. EURIBOR nukritus žemiau nulio bendra palūkanų norma turėtų būti mažesnė nei marža. Tačiau čia klientai turėtų žvilgterėti į savo sutartis.
Šiuo metu 1 mėn. EURIBOR siekia – -0,068 proc., 3 mėn. – -0,016 proc., 6 mėn. – 0,049 proc.
Lietuvos bankas teigia, kad į jį kreipėsi vieno komercinio banko klientas, kuris tvirtina, kad jam apskaičiuojant palūkanas neigiamos kintamųjų palūkanų dalis buvo prilyginta nuliui. Kol kas dėl šio atvejo vyksta tyrimas.
Ar bankai turės mokėti už klientų paskolas?
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas tvirtino, kad, Lietuvos banko nuomone, vertinant su klientais sudarytas kreditų sutartis, kuriose bankui mokamos palūkanos yra kintamos ir jų skaičiavimas yra susietas su kintamu dydžiu (pvz. EURIBOR), pirmiausia būtina atsižvelgti į konkrečios sutarties sąlygas ir jose numatytą palūkanų apskaičiavimo būdą.
„Jei sutartyje numatytas palūkanų apskaičiavimo būdas leidžia aiškiai spręsti, kad, pasikeitus kintamosioms palūkanoms, atitinkamai keičiamas bendrų mokėtinų palūkanų dydis, tai taip ir turėtų būti elgiamasi sutartyje sutartu būdu. Pavyzdžiui, jei sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad bendros kliento mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos kaip fiksuotos maržos ir kintamo dydžio (pvz., EURIBOR) matematinė suma ir perskaičiavimo metu pastarasis kintamas dydis yra neigiamas, bendros mokėtinos palūkanos turėtų sumažėti tuo neigiamu dydžiu“, – komentavo specialistas.
Ar įmanoma, kad stipriai nukritus kintamam dydžiui jis gali „suvalgyti“ esamą maržą ir bendros palūkanos bus neigiamos, o bankas ne tik negaus jokių palūkanų, bet dar pats bus skolingas klientui?
Pasak jo, tai galima paaiškinti dėl kelių priežasčių. Pirma, tarpbankinės palūkanų normos, kurios yra dažniausiai naudojamos kaip kintama paskolų palūkanų normų dalis, už 3 mėn. ir trumpesnį laikotarpį yra neigiamos (2015 m. liepos 6 d. informacija), o ilgesnių trukmių išlieka teigiamos.
Antra, labiausiai neigiamos palūkanų normos šiuo metu yra kur kas mažesnės negu mažiausia vidutinė svertinė marža per pastaruosius dešimt metų, taikyta būsto paskoloms.
„2006 m. sausio mėn. vidutinė svertinė paskolų būstui įsigyti marža sudarė 0,609 proc., tuo metu dabar vienos savaitės trukmės EURIBOR palūkanų norma sudaro -0,129 proc. (2015 m. liepos 6 d.). Pavyzdžiui, jeigu paskolos gavėjas būsto paskolą yra paėmęs 2006 m. sausio mėn. ir kintama palūkanų norma yra fiksuota vienos savaitės trukmei (nors paprastai paskolų kintamos palūkanų normos yra fiksuojamos 3, 6 ar 12 mėn. laikotarpiui), tikėtis gauti iš banko naudą dėl neigiamų palūkanų normų išlieka labai mažos tikimybės įvykis, nes vienos savaitės trukmės EURIBOR turėtų nukristi žemiau 0,609 proc. ribos (ir tai vidutiniškai galios tik tą konkretų mėnesį suteiktoms paskoloms)“, – vardijo pašnekovas.
Jei priskaičiavo ne pagal sutartį, grąžins pinigus
Neigiamos tarpbankinių paskolų palūkanos privertė sunerimti komercinius bankus.
Ne visose bankų su klientais paskolų sutartyse įrašyta sąlyga, kad kintamajam daliai tapus neigiamai ji traktuojama, kaip nulinė dalis. Tokiu atveju bankas nebeuždirba net numatytos sutartyje maržos.
Apie tai, kad kai kurios sutartys neturi tokio punkto patvirtino ir SEB banko verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius.
Pasak jo, šiuo metu skaičiuojant galutines palūkanas vadovaujamasi galiojančia paskolos, lizingo ar faktoringo sutartimi.
„Jei sutartyje nėra nustatyta kintamosios palūkanų normos dalies nulinė riba, neigiama kintamosios palūkanų normos dalis mažina banko maržą, tačiau bendra kintamųjų palūkanų norma negalės būti mažesnė už nulį. Tai reiškia, kad jeigu neigiama kintamosios palūkanų normos dalis yra lygi arba didesnė už sutartyje nustatytą maržą, klientas už atitinkamą palūkanų laikotarpį palūkanų nemoka“, - aiškino jis.
Pavyzdžiui, jei banko marža – 2 proc., o EURIBOR būtų -0,5 proc., tokiu atveju bendra palūkanų norma būtų 1,5 proc.
Jei banko marža 2 proc., o EURIBOR – -2,3 proc., tokiu atveju bendra palūkanų norma būtų lygi 0 proc., banko teigimu.
Jei sutartyje visgi yra numatyta kintamosios palūkanų normos dalies nulinė riba, tuomet kintamoji dalis laikoma nuliu ir klientui lieka mokėti maržą.
Pavyzdžiui, jei banko marža – 2 proc., o EURIBOR – -0,5 proc., bendra palūkanų norma bus 2 proc.
SEB banko atstovas taip pat patvirtino, kad šiuo metu bankas atlieka reikiamus techninius sistemų pakeitimus, kad interneto banke klientai galėtų matyti savo paskolos, lizingo ar faktoringo sutarties duomenis, susijusius su mokėtina įmoka ir neigiamomis kintamųjų palūkanų normos dalimi.
„Jei pagal kliento paskolos, lizingo ar faktoringo sutartį turi būti taikoma neigiama kintamųjų palūkanų normos dalis, bankas grąžins permoką į kliento sąskaitą, iš kurios nurašomos paskolos įmokos“, – patikino pašnekovas.
Pasak jo, vėliau atlikus reikiamus techninius sistemų pakeitimus, neigiama kintamųjų palūkanų normos dalis bus taikoma automatiškai ir atitinkamai mažės kliento kiekvieną mėnesį mokamos paskolos, lizingo ar faktoringo įmokos.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas komentavo, kad sutartys, kuriose nebuvo minėto punkto apie neigiamų kintamųjų palūkanų nulinės ribos nebuvo, galimai buvo sudarytos 2007-2008 m.
Pasak jo, tokiems klientams nukritus, pavyzdžiui, EURIBOR žemiau nulio bendros palūkanos turėtų būti mažesnės nei banko marža.
„Pastebėjau, kad visose naujose sutartyse tas punktas jau yra. Visoms sutartims nustatoma, kad jei kintamoji dalis yra neigiama, tai mokėti reikės tik maržą“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar įmanoma situacija, kad nesant sutartyje minėtos nuostatos stipriai nukritusi kintamoji palūkanų norma gali tapti didesnė už banko maržą, nesiryžo vertinti.
„Tačiau buvo sutarčių ir su 0,5-0,6 proc. marža, tai jei kintama palūkanų norma tiek sumažėtų, įdomu, kaip būtų“, – pridėjo jis.
