Dalis jų suskubo pakeisti kainoraščius ir meniu. Tiesa, pirkėjai pastebi, kad kartu kai kur ne tik pasikeitė meniu, bet ir padidėjo kainos.

Antakalnio mikrorajone dirbantis vilnietis Saulius (vardas pakeistas) DELFI pasakojo, kad tik pasibaigus prievolei kainas nurodyti litais ir eurais, visos kainos kiniško maisto restorano meniu padidėjo maždaug 50 euro centų, pavyzdžiui, jo mėgstama traški vištiena pabrango nuo 3,77 euro iki 4,2 euro.

„Tik litas iš meniu išgaravo, visos kainos pakilo“, - sakė vilnietis.

Viename Vilniaus centre esančiame bare liepos pradžioje su draugais susitikusi Austėja (vardas pakeistas) DELFI taip pat sakė pastebėjusi keistą tendenciją: kai kurios kainos dar skelbiamos ir litais, ir eurais, o kai kur – tik eurais.

„Pavyzdžiui, alaus kainos nurodomos tik eurais ir, akivaizdu, kad yra padidėjusios, bet niekaip neatseku, kiek“, - pasakojo mergina.

DELFI jau rašė, kad SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda dabartinę situaciją su kainų pokyčiais kavinėse įvardijo kaip sėlinančią infliaciją. Šiuos pokyčius jis sieja su euro įvedimu šalyje. Tiesa, kartu pabrėžia, kad statistinio lietuvio krepšeliui jie didesnės įtakos neturi, nes į kavines vaikšto ne visi.

Reaguodami į minėtą straipsnį DELFI skaitytojai taip pat dalijosi pačių aptiktais kainų didėjimo pavyzdžiais.

„Dažnai perkame įvairius augalus, gėles ir kitas medžiagas, kainas žinome mintinai, todėl palyginti nėra sunku. Statybinės ir kitos prekės ar paslaugos ypatingai nebrango, gal truputį susiapvalino keliais eurai ir viskas. Šokiravo augalų ir gėlių kainos. Beveik viskas brango ne keliais eurais, bet keliais kartais“, - laiške DELFI piktinosi aplinkotvarkos darbais užsiimančios įmonės vadovas.

Jo teigimu, augalas, kainavęs 120 Lt dabar kainuoja 80 eurų. Jei nedidelė pušelė kainuodavo 30- 70 Lt, dabar kainuoja nuo 30 eurų.

„Panaši situacija ir turguje su gėlėmis. Kas kainuodavo 12-15 Lt, dabar kainuoja 7-10 eurų. Paklausus, kas lėmė tokį kanų augimą, doro ir suprantamo atsakymo nesulaukėme iš jokių prekybininkų. Palanku kainas kelti, kai žiemą niekas neperka ir eilinis žmogus neatsimena, kiek kas kainavo, bet keisčiausia, kad kainas labiausiai pakėlė tie, kurie labiausiai dejavo prieš euro įvedimą, kad viskas brangs“, - tvirtinama laiške.

Jonavos gyventojas taip skundėsi padidėjusiomis kainomis turguje.

„Lietuviški agurkai kainuoja po 1 eurą už kilogramą per patį sezoną. O juk mes esame šalia Kėdainių, iš kur kasmet atveža pas mus savo augintų agurku ir jų kaina būdavo nuo 1,50 iki 2 litų. Taip pat pomidorai ir visos kitos daržovės. Kavinėse, kirpyklose paslaugos taip pat pabrango, tik kol kas prekybos centruose to nesijaučia“, - laiške DELFI rašo kitas skaitytojas.

Statistikos departamento duomenimis, paslaugos pirmąjį šių metų pusmetį brango, o prekės pigo. Balandį paskelbta, kad per metus vartojimo prekių kainos sumažėjo 2,4 proc., o paslaugų padidėjo 3,5 proc.

Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas Rokas Grajauskas yra paskaičiavęs, kad Lietuvoje atlyginimai sudaro 25 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Dėl žemesnių kainų perkamoji galia Lietuvoje sudaro 55 proc. ES vidurkio.

Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje „į rankas“ siekė 526 eurus ir pagal šį rodiklį visoje ES lenkėme tik Rumuniją ir Bulgariją. Estijoje vidutinis atlyginimas buvo 795 eurai (51 proc. daugiau nei Lietuvoje), Latvijoje – 561 euras (7 proc. daugiau).

Pasidalinkite savo patirtimi! Kokius kainų pokyčius pastebėjote?: