DELFI skelbė, kad SEB bankas nuo liepos 9-osios klientams, turintiems mokėjimo korteles, į kurių sąskaitas yra pervedamas darbo užmokestis, nustatantis mažesnį - 500 eurų, o paslaugų planų naudotojams - 800 eurų per mėnesį nemokamą pinigų išgryninimo limitą. Šiuo metu nemokamai išgryninamų pinigų limitai yra skirtingi, pavyzdžiui, „SEB Mylimiausia MasterCard“ limitas yra 1450 eurų per mėnesį, bet liepą jis sumažės iki 500 eurų. Viršijus limitą papildoma suma apmokestinama nuo 0,4 proc.

DNB bankas nuo rugpjūčio 1 d. privačių klientų debetinėms kortelėms taikys vienodą lėšų išgryninimo iš bankomato mokestį, sieksiantį 0,3 euro už vieną išgryninimo operaciją, o viršijus 500 eurų limitą įkainis sieks 0,3 proc. (bet ne mažiau 0,3 euro) nuo išgryninamos sumos. Iki šiol taikytas išgryninimo mokestis 0,29 euro už vieną išgryninimą, nepaisant pasirinktos sumos, skelbiama Lietuvos banko tinklalapyje.

„Swedbank" klientai jau senokai per mėnesį gali nemokamai išsigryninti iki 580 eurų siekiančią sumą. Viršijus ją už kiekvieną operaciją imamas 0,4 proc. mokestis.

Ką daryti gyventojams, kurie nori turėti teisę nemokamai gauti savo uždirbtą atlyginimą?

Egidijus Langys

„Darbdavys gali atlyginimą darbuotojui mokėti grynaisiais arba per kitas mokėjimo įstaigas - alternatyvos visada galima ieškoti. Be to, dabar bankai ima skirtingus mokesčius, tad, veikiausiai, galima paieškojus rasti ir geresnes sąlygas siūlantį banką, kuris leistų atlyginimą išsigryninti nemokamai. Žinoma, svarbu su darbdaviu susitarti, ar kita atlyginimo mokėjimo alternatyva jam yra priimtina“, - komentavo advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys.

Jis primena, kad darbdavys su darbuotojų atsiskaito taip, kaip numatyta darbo sutartyje: ten nurodoma kiek kartų per mėnesį ir kur yra perverdamas atlyginimas.

„Jeigu darbdavys sutinka pakeisti mokėjimo būdą – viskas gerai“, - sakė E. Langys.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas taip pat yra raginęs vartotojus pasidomėti, kokios įstaigos paslaugos žmogaus poreikius atitinka geriausiai. Lietuvos bankas savo tinklalapyje skelbia, kokius paslaugų įkainius taiko skirtingos finansų įstaigos.

Bankų konkurentai laukia naujų klientų

Su bankais paslaugomis konkuruojančios įmonės tokius bankų sprendimus vertina gerai ir laukia daugiau naujų klientų.

Bendrovės „EVP International“, administruojančios prekės ženklą „PaySera“, generalinis direktorius Kostas Noreika mano, kad žmonės į bankų veiksmus reaguos.

Foto: Bendrovės archyvas

„Į mūsų atidaromas sąskaitas žmonės taip pat gali gauti atlyginimą, bet kol mes neturime kortelių, ši paslauga nėra labai populiari. Be to, pas mus grynųjų pinigų išėmimo vieta yra tik viena ir nemokamai galima išsigryninti iki 580 eurų, o didesnei sumai taikomas 0,4 proc. tarifas. Bet pas mus yra kitų paslaugų, kurios nekainuoja ir dėl kurių žmonės jau naudojasi mūsų paslaugomis, tai – nemokami tarpusavio pervedimai, įskaitymai, kiti greičiai ir panašiai“, - vardijo pašnekovas.

Pasak jo, tokie bankų sprendimai jo vadovaujamai bendrovei išeis į naudą.

„Mūsų politika yra tokia, kad nedotuojame paslaugų ir rodome, kiek iš tikrųjų jos kainuoja, tad, manau, bankų veiksmai teigiamai paveiks mus, nes bankų konkurencinis pranašumas prieš mus galiausiai ištirps“, - apibendrino K. Noreika.

Lietuvos paštas taip pat turi ką pasiūlyti gyventojams: atlyginimus per šią įmonę dirbantieji gali gauti dviem būdais.

Lietuvos paštas

Lietuvos paštas neretai sulaukia klausimų dėl darbo užmokesčio atsiėmimo per mūsų bendrovę.
Vienas iš būdų yra darbo užmokesčio atsiėmimas bendrovės „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuose bei paštuose, neturint mokėjimo sąskaitos. Konkrečios įmonės vadovas, turėtų pateikti prašymą dėl išmokų sutarties sudarymo mūsų bendrovėje. Įsigaliojus šiai sutarčiai, įmonės darbuotojai darbo užmokestį gali atsiimti artimiausiame „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje arba pašte“, - pasakojo bendrovės Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.

Šios paslaugos įkainis – 0,5 proc., bet ne mažiau 0,87 euro nuo sumos, priklausomai nuo sudarytos sutarties sąlygų. Komisinį moka atlyginimus ar kitokias išmokas pervedanti įmonė.

„Lietuvos paštas siūlo ir kitą alternatyvą darbo užmokesčio atsiėmimui – mokėjimo sąskaitą. Šią paslaugą bendrovė pradėjo teikti šiemet. Šiuo atveju, klientas gali nemokamai atidaryti mokėjimo sąskaitą atvykęs į „PayPost“ klientų aptarnavimo skyrių bei pateikęs vieną iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Šiai paslaugai yra taikomas lėšų įskaitymo įkainis – 0,1 euro, o pinigų išgryninimas iki 1 000 eurų yra nemokamas. Norint išsigryninti didesnę sumą nei nurodytoji, taikomas atitinkamas komisinis atlygis“, - kalbėjo ji.

DELFI skelbė, kad Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, komercinių bankų pasirinkta strategija mažinti nemokamai išgryninamų pinigų sumas riboja vartotojų pasirinkimo laisvę ir sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms.

„Mes aiškinamės, kodėl dabar yra keliamas išgryninamų pinigų sumų limitų mažinimo klausimas, - sakė instituto prezidentė Zita Čeponytė. - Mes tokioms iniciatyvoms nepritariame, nes tai riboja gyventojų galimybes atsiskaityti. Mes manome, kad rinkoje galima atsiskaityti ne tik elektroniniu būdu, bet ir grynaisiais, tad šios mokėjimo priemonės turėtų būti vertinamos kaip lygiavertės. Dabar vartotojai yra verčiami atsiskaityti ne grynaisiais ekonominėmis priemonėmis.“

Instituto nuomone, bankų veiksmai atsilieps gyventojų finansams, nes grynaisiais, priešingai nei kortelėmis, galima atsiskaityti visur.