Į šį restoraną sostinės Žvėryno rajone nuvažiavom prisiklausę daugybės gerų atsiliepimų – na ir kas, kad Žvėrynas, vieta, neišlepinta gerais restoranais. Jei sugebėjo per kelias savaites susirinkti tiek gerų žodžių, matyt, kažką daro teisingai (patikėkit, nedaug vietų sugeba tapti madingomis).

Kodėl keista apžvalga? Nes man sunku maloniai rašyti apie dalį klientūros, kuri ten eis, bet aš jiems nelinkiu, kad eitų.

Esu jau rašęs kituose veikaluose apie tą toksinę moterų veislę, piktas turtingas mamas, kurios visur spėja, nes labai nekantriai vairuoja ir kurių mobilusis niekada neišsikrauna, jos labai disciplinuotos ir taip neša ant pečių virtualų kryžių, kad praktiškai likę ant pečių įspaudai nuo to kryžiaus skersinio.

Jos dar nesenos ir nelabai sudrožtos, nors nuolatinė mėšlo kandusi išraiška veide sugebėjo sugriauti visą anksčiau buvusį gamtos duotą grožį, ir dabar jos patrauklios tik nebent gerai įgėrusiems vyresniems bendradarbiams per tarnybinę kelionę.

Jos myli savo vaikus, kaip kankintojus, ir yra nelaimingos, nes žino, kad vaikai už meilę nepadėkos (vaikams dažniausiai į bet kurį klausimą atsako „nežinau“, nes tingi stengtis). 

Iš to liūdesio jos mėgsta gerti stipriuosius gėrimus ir to nesigėdija (atvirkščiai, mėgsta pasakot: „prisilupau“, „prilakiau“, „susiverčiau butelį“), ir todėl joms labai patinka su draugėmis eiti į restoranus, kur zyziantys bambliai turi kur žaisti, kol jos kala kokteiliukus nepatenkintais išpuoselėtais veidais ir traukia vieną cigaretę po kitos.

Savo bjaurų būdą jos demonstruoja, besikabinėdamos prie restoranų maisto ir aptarnaujančio personalo (ką daro visi Vilniaus šefai, yra visiška nesąmonė – jos pačios buvusios ir Sicilijoje, ir Ispanijoje, ir viską žino, kaip daryti teisingai).

Tai sakykite, kaip galima jas mėgti ir linkėti joms gero? Bet dabar yra būtent taip. Dėl didelės vaikų žaidimo aikštelės, pievelės ir stalų po medžiais, restoranas Fresh Friendly Family pritrauks jas, kaip širšes prie blyninės ir klevų sirupo, o į šį restoraną reikia eiti ne dėl to (ta prasme, ne dėl aikštelės – blynų ir klevų sirupo ten nebuvo). Bet tuščia jų.

Tegul eina tos piktos mamos. Ne dėl jų stengiuosi. Svarbiausia, ateikite jūs, kam patinka mieste valgyti, kaip parke. Kai atėjom, pasakiau, kad jei šitoje vietoje yra taip pat skanu valgyti, kaip smagu sėdėti, tai Žvėrynas turės naują nugalėtoją.

Restoranas yra renovuoto, kažkada buvusio baisaus (dabar atrodančio kaip rytų Berlynas) bendrabučio kieme ir jo katilinėje. Tegu tai neskamba baisiai: rūsys sutvarkytas taip, kad nė kvapo nėra likusio apie buvusį sovietinį siaubą, atvirkščiai, matyti, kad interjeru rūpintasi nejuokais.

Dėl šito Napoleono čia ateina žmonės ir verkia, jeigu negauna
Foto: A. Užkalnio nuotr.

Šiltą dieną jie pasirūpina, kad kažkas iš darbuotojų pasitiktų svečius – nėra jokio „atsiprašau, kur čia eiti“. Nuo pat pradžių toks jausmas, kad restoranas apie viską galvoja, nors savininkai nėra verslo senbuviai: jaunas vyras kartu su padavėjomis nešioja maistą, o jo sutuoktinė, kuriai ir priklauso ši vieta, pradėjo nuo tortų ir pyragų kepimo, ir dabar jų „Napoleonas“ yra tai, ką visi užsisako.

Valgiaraštis palaimingai nedidelis ir išmanus. Sako, jie nori, kad kuo daugiau būtų iš vietinių produktų, ir bent jau mums tai jautėsi labai stipriai.

Mane jie suvystė nuo pat pradžių. Keptų pomidorų sriuba su kumpio griežinėliu (€4,39) buvo su kiaušiniu, virtu marškinėliuose, kurį pradūrus, karštas trynys bėgo į karštą sriubą. Gerai, mane galima papirkti kiaušiniais, bet jie nežinojo, kad ateisiu, ir net jei būtų žinoję, tai padarė taip elegantiškai, kad čia jau nebe papirkimas.

Baltųjų ridikų ir morkų salotos su skumbre (€4,49) buvo tiesiog lengvumo įsikūnijimas.

Pagalvokite apie lengviausias salotas, kurias esate valgę gyvenime, ir nupieškite jas ore pieštuku, ir tada pabandykite atsikąsti. Taip, toks pat lengvumas.

Krevetės tempura (gruzdintos plonytėje japoniškoje tešloje, su sezoninėmis daržovėmis - €9,99) buvo nuostabiai nepriekaištingos. Aš pasiginčyčiau, ar verta gruzdinti lietuviškos morkos lazdeles (jos per kietos, todėl ir gruzdina tempura patiekaluose dažniau baklažanus ar panašias daržoves), bet suvalgiau, ir neturiu jokių pretenzijų. Užsisakyčiau ir vėl.

Pagrindiniams patiekalams užsisakėme menkę su perliniu kuskusu (kažkada jį Lietuvoje pradėjo siūlyti Deivydas Praspaliauskas savo „Lauro Lape“, dabar jo galima be vargo nusipirkti, ir tai yra vienas puikiausių garnyrų), €10,90, kuri buvo tegu ir ne kulinarinis atradimas, bet dingo nuo lėkštės ir norėjosi suvalgyti kiekvieną kruopelę.

Taip pat paprašėme antienos krūtinėlės, patiektos su kriauše (€10,90) – antiena prieš kurį laiką įėjo į madą, ir ja vargu ar šiandien ką nors nustebinsi, bet čia buvo tiesiog labai labai kompetentingas patiekalas. Dar kartą – nesakau, kad man nušlavė protą netikėti revoliuciniai skoniai, bet buvo skanu, nuotaika tolydžio gerėjo, ir galvojau, kad eisiu ten ir vėl. Tai nėra lengvai pasiekiamas jausmas.

Jie pilsto alų, kuris tiesiog vadinasi jų alumi – iš mažo bravoro, €2,10, su medumi, ir tas alus patiko net tiems, kas alaus šiaip jau ne ypač mėgsta. Ką jūs į tai?

Tortas „Napoleonas“, šeimininkės kūrinys, €3,85, mane pradžiugino rūgščios uogienės sluoksneliu, balansuojančiu saldumą. Aš nesu saldėsių mėgėjas, bet jis man labai patiko. Aš suprantu, kodėl jį visi užsisakinėja ir kartais, sako, jis net baigiasi, kai valgytojai užpuola kaip skėriai.

Dviese sumokėjome €51,78 ir arbatpinigius – saikinga suma už puikią vakarienę, dar ir su gėrimais.

Atsimenate, ką esu sakęs? Geriausius įvertinimus gauna tie restoranai, be kurių mieste labai kažko stigtų.

Vien dėl „Fresh Friendly Family“ apsimoka važiuoti į Žvėryną iš bet kur, su vaikais ar be jų. Ir užsisakykite iš anksto, nes kitaip jūsų vietas užims piktos turtingos mamos, kurios, be abejo, tokių niekų, kaip šis straipsnis, neskaito. Penkios žąsys iš penkių.

Fresh Friendly Family. Kęstučio 38, Vilnius. Tel. +370 682 52677. Facebook profilis.
Nuo pirmadienio iki penktadienio: nuo 08:00 iki 22:00, savaitgaliais nuo 10:00 iki 22:00