Įdomu tai, kad per metus 10 proc. punktų padaugėjo žmonių, planuojančių vasaros atostogų metu ilsėtis namuose, tačiau tiek pat sumažėjo ketinančių ilsėtis įvairiuose Lietuvos kampeliuose, taip pat 6 proc. mažiau gyventojų vasaros atostogoms keliaus į užsienį.

Šiais metais 21 proc. apklaustųjų nurodė, kad vasarą atostogauti neplanuoja.

Tai parodė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu.

„Namuose dažniau ketina atostogauti kaimo gyventojai, vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo atstovai. Lietuvos kaime – rajonų centrų gyventojai, vidutinių pajamų atstovai. Lietuvos kurortuose bei užsienyje - moterys, didmiesčių gyventojai, didesnių pajamų bei aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Neplanuojantys atostogauti dažniau nurodė vyrai“, - pastebi tyrimo autoriai.

Atlyginimai auga, o pinigų poilsiui – mažėja?

Visgi šiemet dauguma planuojančiųjų atostogas jas leis neišvykdami iš šalies. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Eglė Dilkienė tokiu pasirinkimu nesistebi.

Lietuvoje yra populiaru atostogų metu važiuoti prie jūros, nors žmonės renkasi ir atostogas šalies kaimiškose vietovėse ar net namuose“, - sakė ji.

Pašnekovė primena, kad pasirenkantys vasaros atostogas leisti namuose tai gali daryti dėl planuojamų darbų, pavyzdžiui, remonto, arba tam turi finansinių priežasčių.

Rimantas Rudzkis
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomikos ekspertas Rimantas Rudzkis pastebi ir kitą aspektą: šiemet gyventojų pajamų pagausėjimo gali ir nebūti, nors yra pastebima, kad atlyginimai auga.

„Pajamos susideda ne tik iš atlyginimų, bet ir iš pajamų iš verslo, šešėlinės ekonomikos, o Lietuva šiemet prarado dalį pajamų iš Rusijos. Transporto sektorius išgyvena sunkumus, o ten dalis pajamų buvo komandiruotpinigiai, o ne atlyginimai, tad gali būti, kad bendras pinigų kiekis šiuo metu yra šiek tiek sumažėjęs nei buvo pernai“, - pastebi ekonomistas.

Jo nuomone, sunkumai dirbant su Rytų rinkomis gali turėti įtakos Lietuvos gyventojų pajamoms, o Statistikos departamento sociologiniai tyrimai taip pat nerodo, kad gyventojų finansinė padėtis keistųsi į gerą.

„Galime sakyti, kad pajamų dalis iš atlyginimų tikrai auga, bet kita pajamų dalis neauga: turiu galvoje pelną ir pajamas iš šešėlio. O pinigus žmonės naudoja visus, nesvarbu, ar tai alga, ar komandiruotpinigiai, ar vokelis, ar dividendai iš pelno“, - apibendrino R. Rudzkis.

Gyventojai apie savo pajamas kalba neoptimistiškai

Šiemet gegužę 14 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 30 proc. – kad pablogėjo, o 57 proc. – kad nepasikeitė.

Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius metus, 19 proc. respondentų tikėjosi, kad ji pagerės, 16 proc. manė, kad pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.

Per mėnesį gyventojų vertinimai pagal abu kriterijus pablogėjo, skaičiavo Statistikos departamentas.

Šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti mažiau nei prognozuota, paskelbė Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir naujausias makroekonomines prognozes.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (866)