Su tokia situacija susidūrė Austėja (vardas pakeistas), kuri praėjusių metų pabaigoje neteko darbo, gavo jai priklausančią penkių mėnesių išeitinę kompensaciją, bet darbo neranda iki šiol.
Po penkių mėnesių, kai baigėsi gautos kompensacijos garantijos, rinkodaros specialistė norėjo registruotis Darbo biržoje ir tikėjosi bedarbio pašalpos.
Tačiau ji apstulbo sužinojusi, kad negaus bedarbio statuso, pašalpos ir kitų socialinių garantijų, nes yra registravusi ūkininko ūkį.
„Kai kreipiausi į Darbo biržą, sužinojau, kad jie man negali suteikti nei sveikatos draudimo, nei mokėti bedarbio pašalpos, nes sistemoje pamatė, kad registravau ūkininko ūkį. Mano ūkis yra registruotas iš idėjos, nes mano tėtis yra ūkininkas, norėjau pati pabandyti pavadovauti nedidelei jo daliai, nes kažkam iš vaikų reikės perimti tėvų ūkį. Mano ūkis neduoda jokių pajamų, jų duos metų pabaigoje, be to, tai bus nepalyginamai mažesnės lėšos nei buvęs mano atlyginimas ir sumokėti mokesčiai“, - DELFI kalbėjo pašnekovė.
Mažiau nei dešimtyje hektarų mergina pasėjo javų ir pasodino bulvių. Austėja piktinasi socialine neteisybe ir visišku sumokėtų mokesčių ignoravimu.
„Darbo birža sako, kad jiems nesvarbu, kad negaunu jokių pajamų. Man, kaip žmogui, yra pikčiausia tai, kad nedarbo draudimą mokėjau aštuonerius metus. Visą tą laiką mano atlyginimas buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis, vadinasi, ir mokesčių sumokėjau daugiau nei vidutinis pilietis. Per tą laiką, kol ieškausi darbo, ėmiausi papildomos veiklos, o jie man pasako, kad nieko nemokės. Tai aktualu ne tik ūkininkams, nes jeigu aš būčiau ėmusis kokios nors konsultavimo veiklos ir uždirbusi šimtą litų, jie man taip pat nieko nemokėtų. Kažkoks pilietis, kuris vakar buvo girtas, tris dienas pakrovė prekes, kitą dieną nuėjęs į darbo biržą gauna pašalpą“, - kalbėjo ji.
Ūkininkai turi galimybę gauti pajamų
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė tvirtino, kad bedarbio pašalpa mokama tik tiems žmonėms, kurie neturi registravę jokios veiklos.
„Bedarbiu nelaikomas asmuo, kuris yra ūkininkas arba jo partneris, nes ūkininkai vykdo veiklą. Kiekvienas ūkininkas pajamų gali gauti. Buvo nuspręsta, kad išmoką gali gauti tik tie žmonės, kurie nedirba, o nedarbas yra apibrėžiamas įstatymuose. Iš kitos pusės pagalvokime apie tokią pačią moterį, kuri nėra ūkininkė ir yra atsidūrusi tokioje pačioje situacijoje. Viena moteris pasėjo pasėlius, vėliau gaus kažkokių lėšų, o kita neturi galimybės nieko gauti. Ar būtų teisinga jos atžvilgiu mokėti išmoką?“ - DELFI komentavo ji.
DELFI primena, kad panaši situacija anksčiau buvo su individualių įmonių, kurios nevykdo veiklos, savininkais. Pagal anksčiau galiojusius įstatymus, nepriklausomai nuo to, kad jie nevykdo veiklos, jie turėdavo mokėti įmokas „Sodrai“ ir sveikatos draudimui. Vėliau įstatymas buvo pakeistas ir tokie verslininkai gali Registrų centre nurodyti, kad stabdo veiklą. Tuomet jiems neprivalu mokėti mokesčių.
Darbo birža pagal 2010 m. įsigaliojusią Darbo rinkos stebėsenos tvarką yra numačiusi, kad ūkininkai ir žmonės, turintys žemės valdą, bedarbiais negali būti registruojami.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sakė, kad ši problema keliama ne vienerius metus.
„Problemą galima aiškinti dviprasmiškai. Šiaip žemė yra gamybos priemonė, bet ji viena, be technikos yra bevertė. Pastaraisiais metais daug kalbama apie vadinamuosius trihektarininkus, bet Vyriausybė apsisprendė, kad jiems nepriklauso. Tačiau, aš manau, kad šią problemą ir toliau reikia kelti“, - DELFI komentavo jis.
Kartu pašnekovas svarsto, kad net ir turintiems nedaug žemės yra galimybių atsistoti ant kojų.
