Žengia tolyn: bankas siūlo nulines palūkanas už indėlį

Santaupų laikymas bankuose tampa vis mažiau patrauklus. Mažas palūkanas už bankuose laikomus indėlius keičia nulinės.

„Swedbank“ bankas pirmasis iš didžiųjų rinkos žaidėjų klientams Lietuvoje už metinį indėlį eurais ėmė siūlyti 0 proc. palūkanas.

Už 15 mėnesių indėlį galima gauti 0,1 proc. palūkanas.

Kiti didieji šalies bankai už metinį indėlį eurais siūlo nuo 0,05 proc. iki 0,1 proc. palūkanas, kai kurie mažesni siūlo kiek didesnį uždarbį – apie 1 proc. metines palūkanas.

„Swedbank“ Finansų tarnybos vadovas Remy Saltersas sakė, kad jau keletą savaičių indėliams eurais iki 15 mėnesių taikomos nulinės palūkanos, o tai lemia keletas priežasčių.

„Visų pirma, Europos centrinis bankas šiuo metu taiko rekordiškai žemas bazines palūkanų normas, todėl atitinkamai mažėja paskolų palūkanos ir palūkanos už indėlius. Tai, žinoma, gera naujiena gyventojams, kurie turi paskolą ar planuoja skolintis, nes bankui mokamos palūkanos yra žemos, tačiau norintiems uždirbti iš pinigų laikymo indėliuose reiktų galvoti apie kitas alternatyvas“, - komentare DELFI tvirtino jis.

Kita svarbi priežastis, anot Finansų tarnybos vadovo, Lietuvoje registruoti bankai moka dideles indėlių draudimo įmokas.

„Logiška, kad kuo šie kaštai didesni, tuo galimybės mokėti aukštesnes indėlių palūkanas yra mažesnės“, - teigė jis.

Indėlių draudimo fondo tinklalapyje nurodoma, kad komerciniai bankai per metus sumoka 0,45 proc. nuo visų draudžiamų indėlių, o kredito unijos – 0,25 procento.

Ekonomistai šiems metams prognozuoja artimą nuliui infliaciją.

Džiugių žinių taupantiems neturi

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas sakė, kad mažėjant palūkanoms už indėlius gyventojai juos laiko tiesiog einamosiose sąskaitose.

Prieš euro įvedimą nemažai pinigų plūstelėjo į bankus. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. Vasarį Lietuvos rezidentų indėliai sudarė 16,2 mlrd. eur ir buvo beveik penktadaliu didesni negu prieš metus.

„Už bankų priimamus indėlius mokamos palūkanų normos jau kurį laiką išlieka žemos, o daugelis jų tik už ne trumpesnį kaip 1 metų indėlį moka palūkanas. Tokią padėtį visų pirma lemia tai, kad bankai turi sukaupę daugiau negu reikalaujama likvidaus turto. Kita vertus, pagrindinė bankų veikla – teikti paskolas – išlieka prislopusi. Be to, Europos centriniam bankui vykdant skatinamąją pinigų politiką tarpbankinėje euro zonos rinkoje palūkanų normos jau kurį laiką išlieka itin žemos“, - DELFI komentavo V. Rutkauskas.

Pasak jo, Europos centriniam bankui ir toliau vykdant skatinamąją pinigų politiką likvidumas euro zonos finansų rinkose išliks didelis, o skolinimosi kaina maža.

„Taigi trumpuoju laikotarpiu ateityje, jei neįvyks netikėtų įvykių, vargu, ar galime tikėtis reikšmingesnių palūkanų normų pokyčių“, - pripažino ekonomistas.