Finansų planuotojai, padedantys žmonėms sumažinti tokių dažniausiai spontaniškų pirkinių kiekį, atrado vieną pratimą, kuris itin veiksmingai padeda nustatyti, už ką tikrai verta mokėti pinigus. Apie tai rašoma Learnvest.com svetainėje.

Jie pavadino pratimą „Kaina už laimę“ sistema.

Kodėl tai veikia

„Kaina už laimę“ (KUL) sistema gera tuo, kad yra pagrįsta intuicija. Galbūt jūs jau dabar ją taikote, patys nė nesuvokdami.

Sakykime, jūsų geriausias draugas planuoja šį savaitgalį jus aplankyti. Kai renkatės, kam išleisti savaitgaliui skirtų, tarkime, 100 litų – koncertui ar krepšinio varžyboms, natūraliai mintyse įvertinate kiekvieną variantą ir galiausiai išsirenkate veiklą, kuri, jūsų manymu, labiau patiks draugui.

KUL sistema pagrįsta panašiu principu, vienintelis skirtumas tas, kad naudojami sausi skaičiai, kurie padeda užtikrinti, kad kasdieniai pinigai išleidžiami daiktams, paslaugoms ar kitiems dalykams, suteikiantiems daugiausia laimės.

Kaip pradėti

Pirmas žingsnis: paimkite pastarąjį impulsyvų pirkinį – tarkime, švarką – kurį įsigijote per išpardavimą, ir įvertinkite jį balais nuo 1 iki 10, kai 1 reiškia „Galėčiau be jo gyventi“, o 10 – „Nesu jautusis (-ęsis) laimingesnė (-is)“.

Jei pirkinį įvertinote 4 balais ar mažiau – reiškia, švarkas nevertas investuotų pinigų. O jei pirkinį įvertinote 5 ar daugiau balų – reiškia, jis jums turi kažkokią vertę ir galite pereiti prie antro žingsnio.

O dabar prisiminkite švarko kainą – tarkime, 200 litų – ir pamąstykite, kiek laimės valandų jis jums suteikė. Jei jį apsivilkote į du, keturis–penkis vakarėlius, susidarė 10 valandų laimės. Padalinkite švarko kainą iš valandų skaičiaus ir gausite KUL koeficientą 20 litų.

Kuo dažniau taikysite šią sistemą, tuo ilgainiui bus lengviau. Patariame pasipraktikuoti įvertinant pastaruosius ne itin reikšmingus pirkinius. Penkiasdešimt litų už dvi valandas trukusią vakarienę? KUL lygu 25 litai. O štai 75 litai už virtuvės prietaisą, kurį naudojote valandą trukusiame gaminimo eksperimente, greičiausiai, buvo investuoti be reikalo.

Tokių pratimų tikslas – išmokti akimirksniu nuspręsti, ar spontaniškai užsigeistas daiktas vertas investicijų. Jei negalite nuspręsti, paprasčiausiai prisiminkite panašaus neseniai įsigyto pirkinio KUL – gautas koeficientas padės priimti išmintingą sprendimą.

Tikėtina, kad taikant šį metodą sumažės neapgalvotų pirkinių, o jums liks daugiau pinigų dalykams, kuriais džiaugsitės ilgai.