Mineralinio vandens butelį (1,5 l) „Vytautas” prieš naujus metus pirkęs vilnietis Dainius už pirkinį parduotuvėje mokėjo 1,99 Lt, dabar vyras piktinasi, kad vanduo pabrango 1 ct ir kainuoja 2 Lt (0,58 eur).
Iš tiesų paskutinį pusmetį rašant kainas 2 valiutomis ant mineralinio vandens etiketės taip pat buvo nurodyta 0,58 eur kaina. Taigi, iš kur atsiranda vienas centas ir ar tai pabrangimas?
1,99 Lt konvertuojant į eurus gaunama 0,5763… (1,99/3,4528). Suapvalinus pagal galiojančias taisykles tokia kaina siekia 0,58 eur.
Tačiau įvedus eurą ir nurodant pagrindinę kainą eurais, o šalia litais, kaina eurais konvertuojama į litus (0,58*3.4528). Skaičiuodami taip gauname 2 Lt (2,002624).
Nuo degtukų iki duonos gaminių
Portalas DELFI sulaukė ir daugiau skaitytojų laiškų, kurie piktinasi, jų nuomone, išaugusia kaina 1 ct.
Skaitytojas Rolandas pasakojo, kad gyvendamas ne bute namus šildosi malkomis.
„Katilui užkurti naudoju degtukus. Populiariame prekybos centre, kaip visada, paėmęs 10 degtukų dėžučių po 9 ct, nužingsniavau prie kasos. Logiškai galvojant turėčiau sumokėti 90 ct (0,26 eur)”, - teigė skaitytojas.
Deja, jis pastebėjo, kad dabar degtukų dėžutės kaina – 0,03 eur (0,09/3,4528=0,0260...)
Taigi vietoje 0,26 eur už 10 degtukų dėžučių vyras dabar turi mokėti 0,3 eur.
„O tai pavertus atgal į litus jau yra 1,04 Lt. Taip nieko nedarant degtukų kaina išauga 15 proc.”, - skaičiavo Rolandas.
Vilnietė Elvyra taip pat pasidalijo pastebėjimu dėl kainų konvertavimo į eurą ir iš euro į litus.
„Parduotuvėje „Maxima“ Gedimino pr. prie Kudirkos aikštės pirkau tris batonus po 0,79 Lt ir paruošiau 2,37 Lt”, - pasakojo moteris.
Elvyra teigė, kad kasininkė pareikalavo 2,38 Lt.
„Paklausiau – kodėl? Juk 3*0,79=2,37. O ji šaltai – čia konvertuojama taip“, - stebėjosi skaitytoja. Moteris teigė tikėjusi, kad kai atsiskaitoma dar litais, kaina litais nedidėja.
0,79 Lt pagal apvalinimo taisyklę yra 0,23 eur. Jei skaičiuosime trijų prekių kainų litais, gauname 2,37 Lt, tačiau jei skaičiuojame eurais (0,23*3) yra 0,69 eur arba 2,38 Lt.
Savo pastebėjimą dėl 1 ct kainos pasikeitimo pasidalijo ir „Swedbank“ klientas Konstantinas.
Vyras tiki, kad po euro pavedimo kainos tarp bankų padidėjo 1 ct.
„Anksčiau jis buvo 1,4 Lt, o dabar 0,41 eur. Aš suprantu, kad suapvalino tą 1 ct savo naudai, bet ar nebuvo prieš įvedant eurą teigtą, kad visos kainos bus suapvalintos vartotojo naudai?Manau, jūs puikiai suprantate, kiek gali bankas uždirbti iš to papildomo cento ir tai yra milžiniški pinigai už nieką mūsų sąskaita“, - piktinosi banko klientas.
Tačiau čia vėl išlenda tas pats apvalinimo kuriozas.
Prieš pusmetį pradėjus skelbti kainas eurais, pagal konvertavimo taisykles 1,4 Lt buvo nurodomas kaip 0,41 eur (0,4054...eur). Tačiau po naujų metų 0,41 eur verčiant į litus pagal galiojančias taisykles gauname 1,415 Lt (1,415648 Lt), nors eurais suma ta pati.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius patvirtino, kad banko įkainių perskaičiavimas eurais buvo atliekamas laikantis visų euro įvedimo įstatymo reikalavimų. Pagal šį įstatymą suma eurais turi būti nurodoma 2 skaitmenimis po kablelio. 1,4 Lt konvertuojant į eurus ir paliekant 2 skaičius po kablelio būtent ir gaunama 0,41 eur (0,4055 eur).
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba informuoja, kad „Swedbank“ pavedimo kainos konvertavimo atveju paskaičiuota buvo pagal galiojančias euro įvedimo įstatymo nuostatas.
„Šiame kontekste pastebėtina, kad, pavyzdžiui, kredito pervedimo banko viduje perskaičiavimas į eurus suveikė banko nenaudai – šiuo metu jis yra 0,07 eur. Ekvivalentas litais – 0,24 Lt, nors prieš tai mokėjimo paslaugų vartotojams ši paslauga kainavo 0,25 Lt“, - teigiama Lietuvos banko atsakyme.
Aiškina, kas nutiko
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad apie susidarantį 1-2 ct skirtumą keičiant kainas iš litų į eurus ir iš eurų į litus buvo pagalvota.
Pagal šiuo metu nustatytą tvarką tarnybos Duomenų analizės ir prevencijos skyriaus vedėja Laura Aleinikova pateikė pavyzdį.
Sakykime, kad 10 Lt perskaičiavus į eurus, pagal suapvalinimo taisykles gaunama 2,9 eur, tačiau 2,9 eur atgal perskaičiavus į litus jau gauname 10,01 Lt. Pagal Nacionalinio euro įvedimo planą toks kainų perskaičiavimas neturėtų būti laikomas pažeidimu.
„Kadangi į kasą prekybininkai nuo sausio 1 d. muša kainą eurais, šiuo konkrečiu atveju 2,9 eur, kasos aparatas rodo eurais mokėti 2,9 eur, o litais 10,01 Lt. Tokiu būdu vartotojas yra priverstas už prekę, kurios kaina 10 Lt, atsiskaitydamas litais, mokėti 10,01 Lt”, - aiškino L. Aleinikova.
Pasak jos, vadovaujantis nacionalinio euro įvedimo plano nuostata, tokia situacija nebūtų laikoma pažeidimu.
Tarnybos atstovė informuoja, kad pagal minėtą Nacionalinio euro įvedimo planą jeigu nustatant galutinę prekės ar paslaugos kainą ši eurais apvalinama į mažesnę pusę pirkėjo naudai, privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu kaina litais taip pat atitinkamai turi būti sumažinama, kad nurodytos vertės litais ir eurais maksimaliai atitiktų viena kitą.
Nurodoma, kad po perskaičiavimo gautą sumą eurais perskaičiuojant atgal į litus galima 1-2 ct paklaida, tačiau po euro įvedimo dienos tai kainų perskaičiavimo pažeidimu nelaikoma su sąlyga, kad perskaičiuojant vertę iš litų į eurus gaunama ta pati vertė eurais kaip nurodyta etiketėje ar kainininke suma eurais.
„Jeigu po euro įvedimo dienos perskaičiavus tą pačią kainą iš eurų į litus kaina litais būtų nurodoma iki 2 ct didesnė už nurodytąją iki euro įvedimo dienos, tai nelaikoma kainos padidinimu dėl euro įvedimo Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo pažeidimu“, - komentavo L. Aleinikova.
Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento direktorius Darius Trakelis pabrėžė, kad kainų rodymas litais ir eurais dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu nėra jos nustatymas, o tik informacinis veiksnys, leidžiantis gyventojams lengviau priprasti prie naujos piniginės išraiškos ir vertės.
„Padidėjimas 1 ct atsiranda dėl objektyvių priežasčių – prekių pardavėjų ar paslaugų teikėjų naudojamos informacinės sistemos, kasos aparatai ir pan. nuo euro įvedimo dienos automatiškai yra suprogramuoti naudoti aritmetinio apvalinimo taisyklę ir apskaičiuoti informacinę kainą matematiniams veiksmams pasitelkiant kainą nurodytą mokėtina valiuta“, - teigė jis.
