Šiam žmogui Klaipėdos miesto apylinkės teismas iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.

Teismui pateiktame prašyme pareiškėjas nurodo 2006 m. iš banko pasiskolinęs pinigų ir Klaipėdoje nusipirkęs butą.

Tuo metu jis buvo įmonės direktorius ir akcininkas, tačiau dabar visos skolos artėja prie milijono litų, jokių pajamų jis negauna iki šiol.

„Verslas sekėsi, įmonės būstinė buvo Klaipėdoje, įmonių veikla - tarptautinis krovinių pervežimas. Tačiau prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei pareiškėjo valdomos įmonės veikla pradėjo stoti, kol galų gale visiškai sustojo ir jis buvo priverstas pripažinti savo įmonę bankrutuojančia“, - nurodoma teismo sprendime.

Taigi įmonei 2010 m. iškelta bankroto byla. Netekęs verslo pareiškėjas prarado pajamas ir nebegalėjo mokėti paskolos įmokų už butą.

„Dėl tuometinės ekonominės situacijos darbo paieškos buvo bevaisės“, - nurodoma teismo dokumente. Vyras nedirba iki šiol.

Be to, bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius iš jo priteisė per 658 tūkst. Lt žalos atlyginimo.

Panašiu metu būsto paskolą išdavęs bankas nutraukė kredito sutartį su pareiškėjui ir pradėjo
priverstinį paskolos išieškojimą iš pareiškėjo turto.

Pasak teismo sprendimo, išieškojimo veiksmus bei visus reikalavimus į pareiškėją iš banko yra perėmusi bendrovė „Būsto paskolų draudimas“. Bankroto prašančio vyro įsiskolinimas yra 309,9 tūkst. Lt.

„Šiuo metu pareiškėjas pajamų neturi, todėl neturi net minimalios galimybės padengti net dalies įsiskolinimų. Pareiškėjo nemokumas atsirado dėl kredito, taip pat dėl pasaulinės ekonominės krizės žlugusio pareiškėjo verslo, priteistos žalos atlyginimo buvusiai įmonei ir ilgą laiką būnant be darbo“, - rašoma teismo sprendime.

Bylos duomenimis, buvusio verslininkai skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma iš viso šiuo metu sudaro ne mažiau nei 967,2 tūkst. Lt.

Teismas konstatavo, kad į finansines bėdas įklimpęs vyras yra nemokus, šiuo metu nėra nustatyta įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių būtų galima atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas neturi galimybės įsidarbinti ateityje.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų.

„Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditoriams padedant atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais“, - rašoma sprendime.

Teismo nuomone, taip bus patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

Nesuprato, kam tiek pinigų

Foto: K. Cemnolonskio nuotr.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad kiekvieną mėnesį jo būtinųjų poreikių tenkinimui reikia 1700 Lt.

Tačiau bankroto bylą iškėlusio teisėjo neįtikino nurodyta minimali suma pragyvenimui.

„Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodo esantis bedarbis, nepagrįsta yra nurodyta suma transporto išlaidoms, kurios šiuo metu yra nebūtinos, išlaidos rūbams, maisto produktams ir vaistams, turto priežiūrai, nes trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, pareiškėjo būstas parduotas, taip pat abejotina, kad pareiškėjas turėdamas kreditorinių įsipareigojimų beveik už milijoną litų, mokėtų kokius nors komunalinius ar kitus mokesčius. Įrodymai, pagrindžiantys visas pareiškėjo išlaidas, nepateikti“, - rašoma sprendime.

Taigi nuspręsta, kad bankrutuojantis vyras turėtų sugebėti per mėnesį pragyventi už 1050 Lt, iš šios sumos maistui ir kitoms reikmėms turėtų būti skirta 500 Lt, transporto išlaidoms – 50 Lt, rūbams – 100,00 Lt, alimentams – 400 Lt.

Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu fizinių asmenų bankroto bylos yra iškeltos daugiau nei 430 žmonių.

DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 minimalius atlyginimus (šiuo metu tai būtų daugiau nei 25 tūkst. Lt)

Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų. Įprastai bankroto procedūra trunka penkerius metus, per kuriuos žmogus grąžina dalį skolos, praėjus šiam laikui jis laikomas bankrutavusiu ir likusių skolų grąžinti nebeprivalo.

Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!