DELFI Piliečio rubrikoje skaitytojai dalijosi savo taupymo įpročiais, pavyzdžiui, viena mergina pasakojo per mėnesį uždirbanti apie 600 Lt, tačiau gali sau leisti daugiau nei anksčiau, kai dirbdavo įprastą darbą biure. Kita provincijoje gyvenanti neįgali moteris dalijosi savo patirtimi, kaip išgyvena iš 984 Lt pajamų.
Dalis skaitytojų komentaruose tvirtino, kad taip žmonės gyventi negali ir toks taupymas neįmanomas.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė paaiškina, kad tokią žmonių priešpriešą paaiškina vadinamoji stereotipų ekonomika, nagrinėjanti tam tikras nuostatas visuomenėje, kas, kaip turi gyventi, kiek uždirbti ir pan.
„Yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kaip Lietuvoje gyventi yra normalu. Tačiau vieną normą mes rasime Vilniuje, o kitą – Pasvalyje. Norint tiksliai išsiaiškinti normas, reikėtų daryti atskirą tyrimą. Jas nustato pajamos ir tai, ar yra, kur jas išleisti. Kas vienam yra išsidirbinėjimas, kitam – norma. Pavyzdžiui, į vilniečių elgesį pažiūrėję pasvaliečiai sakytų, kad jie daro nesąmones su savo pinigais, o į Pasvalį persikraustę vilniečiai aimanuoja, kad ten nėra ką veikti. Lygiai tas pats ir su taupymu“, - DELFI sakė ji.
Jos teigimu, nereikia manyti, kad mažas pajamas gaunantys ir sugebantys susitaupyti žmonės yra nelaimingi.
„Nereikia visų žmonių mauti ant vieno kurpalio, kas yra normalu, o kas – nenormalu. Vienas žmogus neįsivaizduoja savo vasaros be atostogų užsienyje, o kitam to nereikia ir dėl to jis nesijaučia blogai“, - sakė J. Varanauskienė.
„Juk net ir tame pačiame mieste, pavyzdžiui, Vilniuje vienaip žmonės gyvena ir laiką leidžia Gedimino prospekte, o kitaip – atokesniuose rajonuose. Juk net ir su tuo pačiu tūkstančiu litų vienas žmogus jausis gerai, kitas – blogai, trečias – labai blogai. Taip yra dėl to, kad žmonės turi skirtingus socialinius ir maisto poreikius, esame skirtingi ir gyvame skirtingomis aplinkybėmis“, - pridūrė ekonomistė.
Lietuvoje skurdo riba laikoma 60 proc. vidutinių pajamų, šiuo metu tai yra apie 800 Lt.
„Žinoma, jeigu žmogus gyvena žemiau skurdo ribos, anoks čia džiaugsmas, tačiau visa kita yra susitarimo dalykas, kam ko užtenka. Tai priklauso nuo skirtingų visuomenės grupių, kurios priklauso nuo gyvenamosios vietos, amžiaus, profesijos, pajamų ir pan.“, - teigė J. Varanauskienė.
Kodėl gerai uždirbant negalima skolintis iš tėvų
„Swedbank“ banko Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad į mažas pajamas gaunančių ir taupančių gyventojų patirtį vertėtų įsiklausyti ir nesusidūrusiems su tokia situacija.
Pakankamai dažnas atvejis, kai didmiestyje gyvenančius ir gerai uždirbančius vaikus vis tiek finansiškai remia kelis kartus mažiau uždirbantys provincijoje gyvenantys tėvai.
„Panašiose situacijose dažnai teisinamasi tuo, kad jaunam žmogui reikia daug visko, o vyresniam – mažiau arba praktiškai nieko, ypač, jei maistas – iš savo ūkio, o būsto išlaikymo kaštai minimalūs. Tačiau nesvarbu, kokie poreikiai bebūtų, reikia jausti atsakomybę gyventi pagal savo galimybes ir kišenę, o ne prisiduriant iš kito kišenės“, - sakė O. Bložienė.
Ekonomistės nuomone, tėvai taip elgtis neturėtų.
„Norėčiau tokiomis aplinkybėmis „besiskolinančių“ (nes dažniausiai, juk tai tampa negrąžintomis sumomis) dėmesį atkreipti į tai, kad mažesnes pajamas gaunantys tėvai ar asmenys dalį jų atiduodami jūsų poreikiams tenkinti netenka galimybės ruoštis savo pačių ateičiai, pensijai. O tėvams svarbu atminti, kad nuolatinė finansinė parama savarankiškiems ir finansiškai nepriklausomiems vaikams yra meškos paslauga, nes neugdo jų pačių gebėjimų valdyti asmeninių finansų ir priimti atsakingus finansinius sprendimus“, - pabrėžė pašnekovė.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20,6 proc. Lietuvos gyventojų.
