Prisiminsime naktines linksmybes per komandiruotes į egzotiškas šalis sau leisti galinčių verslininkų dažnai nepaisomas lytiniu būdu plintančias ligas. „Nuolatinę įtampą patiriantys verslininkai ieško būdų, kaip ją sumažinti. Ir nors nesu linkęs kritikuoti pacientų gyvenimo būdo, kaip gydytojas norėčiau, kad toks pasirinkimas būtų saugus“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila.
Pastebėti ligą nėra lengva
Kaip ir bet kurią kitą, lytiškai plintančią ligą išgydyti lengviausia, kai ji pastebima laiku. Anot A. Šumilos, į gydytoją pacientai kreipiasi pastebėję ką nors, ko anksčiau nebuvo. „Tai gali būti skausmas, bėrimas, išskyros šlapinimosi (ir ne tik) metu bei kiti nemalonūs pojūčiai“, – vardija dermatovenerologas.
Ilgametę patirtį sukaupęs gydytojas A. Šumila perspėja, kad lytinės ligos, skirtingai nuo kitų, linkusios slėptis. Pastarųjų požymių nepastebi net apie 70–80 proc. viena ar kita liga užsikrėtusių moterų ir apie 40–50 proc. vyrų.
„Taip atsitinka todėl, kad nuo užsikrėtimo, kuris įvyksta dar lytinių santykių metu, iki ligos pasireiškimo turi praeiti inkubacinis laikotarpis, – aiškina A. Šumila ir priduria, kad kiekvienos ligos inkubacinis laikotarpis yra skirtingas. – Būna atvejų, kai į organizmą pakliuvęs sukėlėjas nepasireiškia ne tik per inkubacinį laikotarpį, bet ir po jo arba visai nepasireiškia. Įmanoma, kad jis išliks slaptas, o užkrėstas žmogus ir toliau nešios ligą“, – sako gydytojas dermatovenerologas. Būtent dėl šios priežasties patartina imtis atsargumo priemonių: ne tik naudoti prezervatyvą, bet ir profilaktiškai pasitikrinti specialisto kabinete, geriausia po atsitiktinių ar naujų lytinių santykių.
Baisusis sifilis?
Užsikrėtus sifiliu, ligos pasireiškimo laikas (t. y. inkubacinis laikotarpis) gali svyruoti nuo 3 savaičių ir 3 mėnesių. „Tarkime, praėjus mėnesiui po lytinių santykių ant vyro varpos atsirado žaizdelė, įtrūkimas ar bėrimas, tačiau po savaitės ar poros, pasitepus vaikišku kremuku, ji sugyja. Žmogus nusiramina, radęs priežastį, kuri paaiškina žaizdelės atsiradimą: „turbūt nutryniau“ ar „tvarkydamasis sode bakstelėjau į agrastą“. Mintis apie lytines ligas nustumiama į šalį. O paaiškėja, kad būta pirminio sifilio (šankerio), – patirtimi dalijasi gydytojas dermatovenerologas. – Aišku, būna ir taip, kad jokių bėrimų ar žaizdelių nė neatsiranda, o liga gyvuoja. Žmogus jaučiasi gerai, gyvena normalų gyvenimą (dar ir platina nepageidaujamą ligą), kol vieną dieną, vedamas kilnių minčių, sumano tapti donoru – paaukoti kraujo, tiems, kam reikia. Tačiau nuėjęs į punktą sužino, kad kraujo duoti negalės, nes yra užsikrėtęs“, – A. Šumila pateikia dar vieną pavyzdį.
Prakalbus apie statistiką, gydytojas prisimena 1995–1997 m. ligos protrūkių bangą, kai per metus užfiksuota apie 3 tūkst. naujų ligos atvejų. „Tuomet kas dieną sutikdavau sifiliu užsikrėtusį pacientą. Dabar per mėnesį matau vieną. Ir tai ne visuomet“, – sako gydytojas ir priduria, kad naujai sifiliu užsikrėtusių žmonių skaičius šiuo metu siekia apie 300 per metus. „Tačiau ši statistika gana dviprasmiška: atrodytų, kad skaičiai Lietuvoje gerokai sumažėję, vis dėlto Europos Sąjungos mastu mes vis dar tarp lyderių“, – pastebi dermatovenerologas.
Anot A. Šumilos, tikėtina, kad po kokių 15–20 metų atsiris nauja sifilio banga. Kodėl? „Išaugs nauja karta, kuri bus pamiršusi apie senąją bangą: mažiau galvos, saugosis, tikrinsis, – paaiškina gydytojas, tačiau nuramina, kad sifilis šiais laikais pagydoma liga. – Žinoma, pasitaiko atvejų, kai pažeidžiami vidaus organai, smegenų nervų sistema. Tada net ir laiku suteiktas gydymas yra sunkesnis ir ne visada sėkmingas.“
Tik prezervatyvai
„Nors sifilis laikomas baisia liga, mums, gydytojams, jį išgydyti paprasčiau nei genitalijų pūslelinę. Tai visame pasaulyje paplitusi liga. Ir nors ji nelaikoma sunkia, jos gydymas ilgesnis nei paties sifilio. Žinoma, skamba paradoksaliai, tačiau, nustatęs ir išgydęs sifilį, aš paleidžiu sveiką žmogų. O genitalijų pūslelinė nuolatos pasikartoja, todėl labai vargina pacientą bei trikdo jo lytinį gyvenimą. Kitaip sakant, garantijos, kad, kartą išsigydęs genitalijų pūslelinę, daugiau ja nesirgsi, nėra“, – aiškina gydytojas dermatovenerologas.
Panašiai ir su genitalijų karpomis. A. Šumila pasakoja, kad su kontraceptinių tablečių atsiradimu itin išaugo lytinių ligų skaičius. „Radę būdą, kaip patogiai išvengti nepageidaujamo nėštumo, žmonės ilgai nemąstė ir prezervatyvus padėjo į lentynas, pamiršdami, kad pastarieji saugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo lytiniu būdu plintančių ligų, – sako dermatovenerologas. – Ši tendencija pastebima ir dabar. Žmonės džiaugiasi gyvenimu ir nė nesusimąsto, kad lytinės ligos egzistuoja. Štai neseniai atlikęs tyrimus vienam pacientui aptikau net šešių tipų genitalijų karpų. Vienas jų – 16 tipo virusas, kuris labai pavojingas moterims, nes gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.“
Per savo praktiką dermatovenerologas yra ne kartą sutikęs žmonių, kurie linkę verčiau rizikuoti, bet „negadinti“ sekso prezervatyvu. „Iš kur ši žmonių mąstymo spraga? Juokauti su savo ir tuo labiau kitų žmonių sveikata negalima. Apie tokius dalykus turėtų būti kalbama mokyklose, šeimoje“, – svarsto gydytojas.
Požiūrį turėtų keisti ir valstybė: „Reiktų, kad valstybė finansuotų ligos gydymą, pavyzdžiui, chlamidinę infekciją, o ne jos komplikaciją – nevaisingumą. Pas mus viskas vyksta atvirkščiai“, – apgailestauja A. Šumila.
Kaip Agathos Christie romane
„Svarbu suvokti, kad lytinė liga nėra vieno žmogaus bėda, tai – poros problema, – pokalbio metu ne kartą pabrėžia gydytojas dermatovenerologas. – Nėra prasmės išgydyti vieną, jei į gydymą neįsitraukia kitas. Pasitaiko, kad atvyksta pacientas, turintis tam tikrų nusiskundimų, tačiau, atlikęs visus įmanomus tyrimus, nieko nerandi. Tuomet paprašai ištirti antrąją pusę ir visi įtarimai pasitvirtina. Nereiktų manyti, kad lytinėmis ligomis serga tik palaidą seksualinį gyvenimą gyvenantys žmonės, – pabrėžia gydytojas. – Žinoma, žmogus, turintis ne vieną partnerę (-į) veria užsikrėtusiųjų grandinėlę. Tokiu atveju, nustatęs ligą, imi ieškoti žmogaus, nuo kurio viskas prasidėjo“, – paaiškina gydytojas ir nusijuokia, esą tomis dienomis jo darbas primena gerą A. Christie romaną.
„Mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo mūsų priimamų sprendimų. Įvertinti, ar jie buvo teisingi, ar ne, teks jums patiems. Aš tik palinkėčiau, kad jie būtų saugūs“, – pokalbį baigia A. Šumila.
Naujame „BZN start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie tai kaip „Daumantai LT“ įkūrėjas Saulius Grinkevičius milijono vertės verslą užmaišė emaliuotame kibire. Numeryje pristatoma apklausa apie tai, nuo ko priklauso verslininkų inovatyvumas? Taip pat pristatomos verslininkų klaidos, TOP turtingiausi, startuoliai su naujomis ambicingomis idėjomis, verslo pradžios žingsniai, finansavimas, patarimai. Pamatysite kūrybingiausias pasaulio reklamas, sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
