Arbatpinigių dydis nėra reglamentuojamas kokiomis nors oficialiomis taisyklėmis. Paprastai žmonės palieka maždaug 10 proc. sąskaitos sumos. Kiti linkę palikti centus, kurių trūksta iki viso lito, pavyzdžiui, jei sąskaita 9,50 lito, tai palieka 50 centų. Dosnesni palieka litus iki gražios apvalios sąskaitos sumos, pavyzdžiui, jei sąskaita 17,90 lito, tai arbatpinigių palieka 2,10 lito, dar kiti – visada vienodą sumą, pavyzdžiui, 1 litą.

Įvairių šalių finansinės elgsenos tyrėjai yra nustatę, kad arbatpinigiai padidėja, jei atsiskaitoma kortele, jei klientas yra vyras, jei padavėja – moteris, jei klientas yra nuolatinis, jei vartojamas alkoholis, jei giedras oras, jei klientas jaunas, jei restoranas turi gerų įvertinimų (reitingų) už maisto kokybę, jei padavėja patrauklios išvaizdos arba bent jau pasipuošusi, pavyzdžiui, į plaukus įsisegusi gėlytę, ir t. t. O ar padidės arbatpinigiai, perėjus nuo lito prie euro, t. y. nuo mažesnio nominalo valiutos prie didesnio?

Pereinant nuo smulkesnio nominalo valiutos prie stambesnio, dėl apvalinimo efekto kainos paprastai šiek tiek didėja, ekonomistų skaičiavimu, vidutiniškai 0,2–0,3 procento. O kiek padidės arbatpinigiai, priklauso nuo to, pagal kokią (savo) taisyklę juos palikdavome. Pavyzdžiui, tie, kas anksčiau išskaičiuodavo tam tikrą sąskaitos sumos procentą, didelių pokyčių neturėtų patirti. Jei, pavyzdžiui, sąskaita litais 12,99 lito, arbatpinigiai 1,30 lito, tai tada, kai sąskaita eurais bus 3,76 euro, tikriausiai arbatpinigiai bus 40 euro centų (1,38 lito, arba 6 proc. didesni negu anksčiau). Tačiau tie, kuriems patikdavo palikti fiksuotą sumą (pavyzdžiui 1 lito vertės monetą), gali pradėti išleisti daugiau pinigų kavinėse. Jei palikti 1 lito monetą skatindavo noras neįžeisti padavėjų paliekant smulkias centų monetas (kad neatrodytų, jog tai išmalda), tai iš pradžių gali pasirodyti negražu palikti euro centų monetas. Tai negi dabar palikti 1 eurą?

Pasiteiravau kolegų Estijoje ir Latvijoje, kaip šiose šalyse kito įprastų arbatpinigių dydis įvedus eurą. Pasirodo, estai už dienos pietus arbatpinigių nepalikdavo estiškomis kronomis, nepalieka ir eurais. Arbatpinigiai Estijoje paprastai paliekami ne už dienos pietus, o už brangesnį maitinimą, pavyzdžiui, vakarienę restorane. Arbatpinigių dydis paprastai priklauso nuo to, ar patiko aptarnavimas, ir nuo sąskaitos dydžio (dažniausiai būna 10 proc.). Įvedus eurą, smarkiai niekas nepasikeitė: 1,50 euro arbatpinigiai už 15 eurų sąskaitą Estijoje laikomi gerais arbatpinigiais. Dėl to, kad arbatpinigiai paliekami euro centais, niekas galvos per daug nesuka. Latvijoje latas buvo pakeistas mažesnio nominalo valiuta, todėl dėl arbatpinigių apvalinimo latvių išlaidos nepadidėjo. Arbatpinigių dydis taip pat nepasikeitė ir liko maždaug 10 arba 15 proc. sąskaitos vertės (jei aptarnavimas labai patiko).

Lietuvoje galima prognozuoti keletą elgsenos scenarijų: vieni žmonės galbūt nuspręs kurį laiką visai nebepalikti arbatpinigių ir, tarkime, taip „atkeršyti“ už padidintas kainas pasinaudojant euro įvedimu. Kiti ir toliau taikys tą pačią 10 proc. taisyklę, dėl ko jų išlaidos dėl apvalinimo efekto padidės nežymiai. Na, o tie, kam palikti centus atrodė negražu, nebūtinai padidins arbatpinigių išlaidas 3,45 karto. Galbūt pradės taikyti 10 proc. taisyklę. O gal patys sau nuspręs, kad, pavyzdžiui, 50 euro centų moneta – visai ne įžeidimas (ši moneta beveik tokio pat dydžio kaip 1 euro vertės moneta). Arba tiksliai apskaičiuos, kad 1 litas – tai 29 euro centai, o suapvalinus – 30 euro centų, ir paliks būtent tiek. Gerai tai ar blogai – priklauso nuo to, ar esame arbatpinigių davėjai ar gavėjai. Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2013 metais restoranų ir pagaminto valgio tiekimo apyvarta (be PVM) buvo 1,1 mlrd. litų. Jei bent už kas antrą litą būtų buvę paliekama 10 proc. arbatpinigių, bendra arbatpinigių suma per metus būtų pasiekusi 65 mln. litų.