Birželio 5 d. vykdama namo Laura užsuko į „Baltic Petroleum“ degalinę Vilniuje, S. Batoro g. Išankstiniu atsiskaitymu moteris užsipylė degalų už 50 Lt ir laimingai sugrįžo namo.
Po kurio laiko prisijungusi prie elektroninės bankininkystės moteris sustingo – sąskaitoje, prijungtoje prie mokėjimo kortelės, buvo minusinė suma.
„Pamačiau, kad nuo birželio 9 d. mano sąskaitoje įvyko aštuoni nuskaičiavimai po 50 Lt degalinei”, - pasakojo vilnietė. - Iškart pagalvojau, kad pavogti mano kortelės duomenys ir kažkas švarina mano sąskaitą“.
Laura teigė, kad iškart susisiekė su SEB banku, kuris išsiaiškino, kad klaida įvyko sistemoje.
„Buvau per plauką beskambinanti policijai. Tikrai galvojau, kad mane apvogė“, - teigė moteris. Visgi po susisiekimo su banku, klaida buvo pripažinta ir rezervuoti sąskaitoje pinigai buvo grąžinti Laurai.
SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas teigė, kad iš tiesų pastarosiomis dienomis bankas yra gavęs užklausų dėl minėtoje degalinėje įvykdytų pasikartojančių nuskaitymų.
„Gavome pranešimų apie tai, kad šioje degalinėje atsiskaičius kortele, ta pati suma kai kuriems klientams buvo nuskaityta kelis kartus. Nustatėme, kad sutrikimas susijęs su šioje degalinėje įrengtu kito banko mokėjimo kortelių skaitytuvu, todėl informavome šį banką apie sutrikimą ir paprašėme jį kuo skubiau pašalinti“, - komentavo SEB banko atstovas.
Pasak jo, bankas stebi situaciją ir nustatęs, kad jų klientams per klaidą lėšos buvo nurašytos klaidingai, jas grąžina į sąskaitą.
„Baltic Petroleum“ generalinis direktorius Arūnas Martikonis teigė, kad Lauros skundo nėra sulaukęs, todėl fakto, kad degalinėje buvo pakartotinai nuskaityta iš klientės kortelės, nei patvirtinti, nei paneigti negali.
„Swedbank“, per kurio terminalą vyksta atsiskaitymai minėtoje degalinėje, atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad panašūs gedimai, žinant, kad dideli mokėjimų srautai yra vykdomi naudojant kortelių skaitytuvų įranga, yra pakankamai reti.
„Panašaus tipo prekybos vieta atlieka po keliasdešimt tūkstančių kortelių operacijų per mėnesį, ir klientų pretenzijos yra pavieniai atvejai. Kita vertus, ši įranga nuolat atnaujinama atsižvelgiant į aptiktas klaidas ir tarptautinių mokėjimo kortelių schemų reikalavimus. Tai padeda išvengti nesklandumų ateityje“, - teigė atstovas spaudai.
S. Abraškevičius sakė, kad minėtu atveju „pakibo“ kortelių priėmimo programinė įranga, esanti kasos kompiuteryje.
„Operacijos sumos autorizacija pavyko sėkmingai, tačiau po šios operacijos programinės įrangos veikla sutriko ir jos funkcionalumas buvo atstatytas tik po kelių dienų. Dėl to banko kortelių autorizavimo sistema nesuveikė taip, kaip turėjo suveikti, ir sutrikimas atsiliepė visoje mokėjimo grandinėje – kortelių priėmimo įranga pakartojo tikrosios sumos operaciją kelis kartus. Tokio tipo sutrikimas fiksuojamas pirmą kartą ir šiuo metu atliekame tyrimą, po kurio bus ieškoma būdų, kad ši problema nepasikartotų ateityje“, - žadėjo S. Abraškevičius.
Banko atstovas priminė, kad atsiskaičius mokėjimo kortele svarbu nepamiršti mokėjimo kvito: „Dauguma kortelių skaitytuvų atspausdinamo kvito apačioje nurodomas priminimas kortelės turėtojui išsaugoti kvitą tam, kad galėtų jį patikrinti kortelės sąskaitos išraše. Tai yra svarbu tais atvejais, kai kortelės turėtojas turi klausimų dėl atliktos operacijos. Jis turi kreiptis į kortelę išdavusį banką, šis kreipiasi į banką priėmusį kortelę, kuris savo ruožtu kreipiasi į prekybininką, aptarnavusį kortelės turėtoją. Norime pabrėžti, kad kiekviena tokia pretenzija yra nagrinėjama individualiai – pinigai gali būti grąžinami kortelės turėtojui arba kitu atveju – įrodoma, kad operacija atsiskaitymo kortele buvo teisėta“.
