Finansų rinkos ir bankininkystės tendencijas stebintys ekspertai sutinka – mokėjimų ateitis yra mokėjimai mobiliaisiais telefonais. Kiti prognozuoja, kad įprastines bankų korteles turėtų pakeisti į dėvimus drabužius ar aksesuarus įmontuotos mikroschemos. Kokia ateitis laukia Lietuvos mokėtojų , pamatysime patys, tačiau jau dabar Lietuvoje veikiančios jaunos įmonės bando koja kojon žengti su besivystančiomis technologijomis mokėjimų srityje.
Nenuostabu, kad klientų dėmesį patraukti padės visų žmonių atliekamų operacijų lengvinimas. Visos atsiskaitymų technologijos žengia į „vieno paspaudimo“ (angl. one-click) erą. Tačiau atsiranda vis daugiau įmonių, kurios žada atsiskaitymus atlikti ir be fizinio kontakto.
Vietoj piniginės – apyrankė
Kaip tik šiuo metu lietuviškas startuolis „Enhand“ kuria atsiskaitymams skirtą apyrankę. Vienas iš jaunos įmonės įkūrėjų Gytenis Galkis teigė, kad šią vasarą jau turėtų būti pabaigtas apyrankės prototipo kūrimas.
„Pradžioje planuojame, kad apyrankė vykdytų bankinės kortelės funkciją. Lietuvoje kol kas ši technologija nėra išvystyta, bet poros ar trejų metų ateityje turėtų atsirasti. Užsienyje mokėjimo kortelės turi RFID mikroschemą, kuri leidžia atsiskaityti be kontakto. Taip pat yra įmonės, kurios gamina šio tipo korteles. Sujungdami šias technologijas bandome padaryti apyrankę, kuri nebijotų vandens ir su ja būtų galima ir bėgioti, ir plaukioti, ir kartu – tai būtų vienos kortelės piniginė“, - kalbėjo pašnekovas.
G. Galkis patikino, kad jų kuriamas produktas nežada kurti konkurencijos nei „Visa“, nei „Mastercard“, nei bankams. Apyrankė – tiesiog būtų papildoma vieta, kur galima įsidėti ar nešioti mokėjimo kortelės elementą.
Pasak jaunojo verslininko, pavyzdžiui, Australijoje panaši koncepcija buvo pristatyta „Australian Heritage Bank“, kai marketinginės kampanijos metu jie pasiūlė vyrišką kostiumą, kurio rankovėje yra įsiūta mikroschema, leidžianti atsiskaityti neišsitraukus piniginės.
Šiuo metu savo idėją, susijusią su patogesniu atsiskaitymu, vysto ir kitas startuolis. „PayHigh“ komanda žada siūlyti specialias apyrankes festivaliams, kurie veiktų ne tik kaip bilietas, bet ir galimybė atsiskaityti už pirkinius renginio vietoje. Vakaruose tokios apyrankės jau naudojamos.
Pavyzdžiui, tokios apyrankės buvo naudojamos pernai Danijoje vykusiame „Smukfest“ muzikos festivalyje. Euronews.com duomenimis, per pirmąją dieną pasinaudojant apyrankėmis buvo padaryta mokėjimų už daugiau nei 250 tūkst. eurų.
Pinigai keliaus el. paštu ar socialiniu tinklu
Evoliucija vyksta ir piniginių pervedimų srityje. JAV jau veikia „Google Wallet“ projektas, kuris leidžia vartotojams piniginius pervedimus atlikti elektroniniu paštu. Technologijų inovacijų pasaulyje jau sklinda kalbos, kad į piniginių mokėjimų sritį bendradarbiaujant su finansinių paslaugų startuoliais planuoja ir socialinis tinklas „Facebook“.
Į bankų tarptautinių įmokų iš privačių klientų lėšas taikosi ir startuoliai, siūlantys pigesnius piniginius pervedimus.
Tokių įmonių sėkme tiki ir tokie pasaulio verslo lyderiai kaip Richardas Bransonas. Visai neseniai internetinis portalas techcrunch.com pranešė, kad Estijoje užgimęs startuolis „TranferWise“, kuris jau persiuntė daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų, sulaukė 25 mln. JAV dolerių investicijų, prie kurių prisidėjo R. Bransonas. Nuo 2011 m. kompanijai pavyko pritraukti 33 mln. JAV dolerių investicijų.
Mobilusis telefonas - piniginė
Neabejotinai dalis mokėjimų ir pervedimų persikels ir į išmaniuosius telefonus.
Lietuvoje šioje srityje jau žengti pirmieji tvirti žingsniai. „Danske Bank“ kartu su mobiliosios piniginės „MokiPay“ kūrėjais jau pristatė paslaugą, leidžiančią su draugais ar artimaisiais atsiskaityti trumpąja žinute.
Gana aktyviai į rinką eina ir kita mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“, kai kuriose vietose už paslaugas leidžianti atsiskaityti išmaniuoju telefonu. Taip pat praėjusių metų pabaigoje buvo pranešta, kad „WoraPay“ kartu su banku „Citadelė“ kurs mobiliąją piniginę.
„Pagrindinis pasikeitimas, kurio mes ir bankai tikisi, tai, kad gyventojų atsiskaitymai persikels labiau į elektroninę erdvę. Šiandien statistika rodo, kad apie trys ketvirtadaliai atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, - kalbėjo jis. - O tai, kaip paskui atsiskaitymai pasiskirstys elektroninėje erdvėje, tai gyvenimas parodys“.
Vis dėlto A. Baltaduonis tiki, kad gyventojus persikelti į elektroninę erdvę paskatins ir įvedamas euras, nes bus naudojama daugiau monetų, kurios nebus tokios patogios, kaip atsiskaitymai elektroninėje ar mobiliojoje erdvėje.
Paklaustas, ar inovacijas atsiskaitymų srityse siūlančios bendrovės bankams yra konkurentės ar partnerės, „MokiPay“ atstovas atsakė: „Čia konkuruoti irgi reikia mokėti teisingai. Tai priklauso nuo to, kaip pažiūrėsi. Mes bankus matome kaip partnerius: daugumos žmonių pinigai vis vien yra bankuose ir tikriausiai sunku tikėtis, kad žmonės iš bankų pinigus iškeltų kitur. O kur pinigai, ten ir atsiskaitymai. Todėl be partnerystės su bankais tikriausiai sunku įsivaizduoti bent dabar ateitį“.
Pasiteisinanti simbiozė
Atrodytų, kad iš tiesų kaip grybai po lietaus augantys nauji startuoliai, siūlantys inovatyvius ir revoliucinius sprendimus mokėjimų srityje greičiau taps bankų partneriais nei rimtais konkurentais.
Euro bankininkystės asociacijos, vienijančios apie 200 Europos Sąjungos bankų ir asociacijų, direktorius portale bankingtech.com yra pranašavęs, kad ir toliau mokėjimų inovacijų spurtą palaikys ne patys bankai, bet kitos kompanijos, ypač elektroninėje ir mobiliojoje komercijoje. Pasak jo, bankai noriai bendradarbiaus su šiomis įmonėmis ir naudosis jų išvystytais produktais didinti paslaugų pasiūlą savo klientams.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažįsta, kad šiuo metu mokėjimų ir atsiskaitymų sektoriuje bankai susiduria su didele konkurencija.
„Žinoma, technologinių pasiūlymų yra įvairių. Viena bėda, kad įvairios technologijos nelabai turi didesnę tikimybę išsiplėsti į didesnes rinkas. Čia jau masto ekonomijos problema. Natūralu, kad dauguma šių paslaugų dar yra lokalios ir reikės daugiau laiko, kol konkurencija išsiryškins ir pasimatys, kurios technologijos yra labiausiai patrauklios klientams“, - komentavo pašnekovas.
„Tos pačios „Visa“ ir „Mastercard“ daug naujų projektų siūlo ir kuria. Manau, kad bankai rinksis bendradarbiavimo kelią,. Jie nėra vienos ar kitos technologijos iniciatoriai bei neturi resursų konkrečioje srityje specializuotis“, - teigė jis.
Be to, bankų asociacijos prezidentas sakė tikintis, kad bankai visuomet išlaikys pranašumą patikimumo srityje.
„Reikia turėti mintyje, kad bankai visada turės tam tikrą didesnį patikimumą ir galimybes, nes bankai yra pinigų sistemos dalyviai. Mokėjimo įstaigos daugiau veikia piniginės principu, - kalbėjo jis. - Žinoma, mokėjimų įstaigos turi savo rinką ir klientus, bet mokėjimų įstaigoms bus sunku konkuruoti su bankais, nes šie pateikia visą kompleksą paslaugų, susijusių su mokėjimais.
Vis dėlto besikeičianti mokėjimų aplinka verčia iš dalies ir pačius bankus permąstyti savo verslo modelius. Tiek „Swedbank“, tiek SEB bankai kai kuriuose bankų skyriuose po truputį atsisako paslaugų grynaisiais pinigais ir žada orientuotis į finansinių konsultacijų paslaugų teikimą.
