Ryškiausi skirtumai – paslaugų krepšelyje, nes Latvijoje jis kur kas didesnis. Pavyzdžiui, Latvijoje stebėta, kaip keitėsi bankų taikomi įkainiai, Lietuvoje šios paslaugos į stebimųjų sąrašą nėra įtrauktos.
Lietuvos statistikos departamentas primena, kad Lietuvoje stebimų kainų krepšelis buvo pasirinktas atlikus visuomenės apklausą.
„Buvo išnagrinėti Latvijos ir kitų šalių prekių ir paslaugų sąrašai, tačiau daugiau daugiau dėmesio kreipta į tai, kokių prekių ir paslaugų kainas nori stebėti Lietuvos gyventojai, o ne kokios prekės ir paslaugos buvo stebimos kitose šalyse“, - paaiškina Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė.
Pasak jos, 100 vartojimo prekių ir paslaugų kainų stebėjimo tikslas yra informuoti visuomenę apie svarbiausių prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas bei jų pokyčius euro įvedimo metu, o ne jas kontroliuoti ir fiksuoti pažeidimus, kaip buvo Latvijoje.
„Latvijoje tyrimo tikslas buvo ne tik stebėti kainų kitimą, bet ir nustatyti nepagrįsto kainų padidėjimo atvejus prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose. Taigi, natūralu, kad sąrašas skiriasi, nes skiriasi tyrimų tikslai ir šalyse susiklosčiusi prekių ir paslaugų pardavimo rinka bei namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų struktūra“, - dėsto N. Šaltenienė.
Be to, ji sako, jog Latvijoje stebimų kainų krepšelį sudarė konkursą laimėjusi bendrovė, o ne šalies statistikai – tai taip pat lėmė skirtumus.
Paaiškino skirtumus su Latvija
Nagrinėjant Latvijoje stebėtų paslaugų krepšelį, šioje šalyje išsamiai analizuoti bankų įkainiai. Pavyzdžiui, nagrinėta, kaip keitėsi banko kortelių aptarnavimo mokesčiai, grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų kaina, komisiniai mokesčiai perkant arba parduodant valiutą, užsienio valiutos keitimo mokestis naudojant ne grynuosius, mėnesinis kortelės aptarnavimo mokestis.
Anot Statistikos departamento, Lietuvoje stebėti šias kainas atsisakyta, nes pagrindinių bankų paslaugų įkainius analizuoja Lietuvos bankas.
Latvijoje stebėta ir daugiau paslaugų kainų, pavyzdžiui, ar padidėjo interneto perkėlimo mokestis, ar brango automobilių remontas, vairavimo mokyklų paslaugos, ar didėjo mokesčiai už automobilio stovėjimą, pastatų administravimą, vandenį, dujas, elektrą ir šilumą, kaip pasikeitė laiškų siuntimo, važiavimo traukiniais ir viešuoju transportu kainos. Tikrinta, ar padidėjo išankstinio apmokėjimo pokalbio telefonu tarifas, bilietai į baseiną, muziejus, viešbučius, ar brango spauda.
Šių paslaugų kainos nėra įtrauktos į stebimųjų sąrašą Lietuvoje.
„Automobilių remonto, telekomunikacijų paslaugos labai įvairiarūšės, o į sąrašą buvo įtrauktos kaip įmanoma labiau vienarūšės prekės ir paslaugos, siekiant eliminuoti struktūrinių asortimento pasikeitimų įtaką vidutinei kainai“, - teigia N. Šaltenienė.
Pasak jos, vairavimo mokyklų, automobilio stovėjimo aikštelių paslaugų kainų stebėjimo atsisakyta po visuomenės apklausos, nes už juos balsavo nedaug gyventojų. O pastatų administravimo, vandens, gamtinių dujų, elektros, šilumos energijos, pašto, geležinkelių ir kito viešojo transporto paslaugų kainas Lietuvoje iš esmės reguliuoja valstybės ir savivaldybių institucijos.
„Baseinų Lietuvoje nedaug, dauguma jų įsikūrę sporto klubuose, taigi, norint apsilankyti baseine mokama ne tik už baseino, bet ir už kitas sporto klubų paslaugas, todėl sudėtinga apibrėžti vienarūšę paslaugą, - paaiškino specialistė. - Namų ūkių išlaidos muziejų, viešbučių paslaugoms - nežymios, tai nėra paslaugos, kuriomis šalies gyventojai dažnai naudojasi. O periodinės spaudos kainos keičiasi retai, popierinės spaudos populiarumas mažėja.“
Visgi ir Lietuvoje yra kelios paslaugų kategorijos, kurios nebuvo stebėtos Latvijoje, tai - apsilankymas pas kardiologą ir danties plombavimas.
„Šios medicinos paslaugos pagal gyventojų apklausos rezultatus buvo tarp tų, už kurias balsavo daugiausiai gyventojų“, - kodėl jos įtrauktos į stebėjimą teigė N. Šaltenienė.
Skiriasi ir svarbiausi maisto produktai
Lietuvoje ir Latvijoje pasirinktos stebėti ne tik skirtingos paslaugos, bet skiriasi ir maisto produktai, kurie gyventojams yra svarbiausiais.
Pavyzdžiui, Latvijoje dažniau stebėtos saldumynų, įvairesnių alkoholinių gėrimų kainos, o Lietuvoje – konservuotų ir raugintų daržovių, pieno ir varškės produktų. Latvijoje buvo stebėtos bulvių traškučių, dešrainių kainos, kai Lietuvoje numatyta stebėti, kaip keisis kebabo kaina.
Kainų specialistai sąrašą vertina skirtingai
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas Pranas Žukauskas mano, kad ne tiek svarbu, ką pasirinkta stebėti, bet kur kas svarbiau, kad pasirinktas prekių ir paslaugų spektras nebūtų per siauras.
„Visko kontroliuoti neįmanoma, bet reikėtų įtraukti įvairių prekių ir paslaugų. Tiek paslaugų teikėjai, tiek prekių pardavėjai nori kuo daugiau uždirbti ir pasinaudoti palankesnėmis situacijomis, tad nuogąstavimų yra. Anta vertus, Estijos, Latvijos pavyzdžiai rodo, kad kainos drastiškai nekilo.“
Pasak jo, sprendimas Lietuvoje į nagrinėjamų kainų sąrašą įtraukti mažiau paslaugų – neblogas.
„Manau, galimas kainų kilimas jautriausiai paveiks gaunančius mažiausias pajamas, bet kiek mažiausias pajamas gaunančių žmonių lekia į bankus konvertuoti valiutas? Aš net pritarčiau, kad tokių paslaugų į krepšelį neįtraukti, nes darbu apsikrauti ir skaičiuoti to, kas yra ne tiek aktualu žmonėms, nereikia“, - mano P. Žukauskas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas laikosi kiek kitokios nuomonės, anot jo, paslaugų kainas reikia stebėti atidžiai.
„Paslaugų sektorius yra tas, kuriame įvedant eurą kainos padidėja daugiausiai, - mano jis. - Tačiau mes, prekybininkai, manome, kad kuo platesnis prekių ir paslaugų spektras yra apimamas, tuo aiškiau bus visuomenei kaip euras paveikė atskirus sektorius.“
Pasak jo, paslaugų sektoriuje kainos dažniausiai auga viešo maitinimo, apgyvendinimo, aptarnavimo ir pramogų sektoriuose, nes ten jos apvalinamos į didesnę pusę.
Tyrimų bendrovė: lietuvių ir latvių įpročiai skiriasi
„Priežastys, kodėl lietuviai ir latviai pasirinko skirtingus 100 prekių krepšelius kainų dinamikai fiksuoti po euro įvedimo gali būti labai įvairios – pradedant tuo, kad latvių vartojimo įpročiai skiriasi nuo lietuvių, ir baigiant tuo, kad apklausos vyko skirtingu metu - maždaug 1 metų skirtumu, tad imčių rezultatai negali būti tiesiogiai palyginami“, - sako „Euromonitor International“ vyresnioji rinkos analitikė Roberta Kniuipytė.
Bendrovės duomenimis, Lietuvos ir Latvijos gyventojų vartojimo įpročiai skiriasi. Pavyzdžiui, pernai vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartodavo 60,9 kg pieno produktų ir 36,5 kg kepinių, kai Latvijos atitinkamai – 77,9 kg ir 40,7 kg.
Visgi, Lietuvoje suvartojama daugiau konservuoto maisto – 7,2 kg (kai Latvijoje - 6 kg) ir mažiau saldumynų – 5,4 kg (Latvijoje – 5,9 kg) bei ledų – 2 kg (Latvijoje – 4,4 kg.)
Pasak jos, nors jau girdėti atsiliepimų, kad paskelbus konkretų 100 produktų sąrašą, būtent šių prekių grupių kainų kilimo gamintojai stengtųsi išvengti, neskelbiama iš kurių ir iš kiek prekių ženklų bus apskaičiuota vidutinė kaina.
„Ši informacija vartotojams turėtų būti aktualiausia. Jeigu į vidutinės kainos skaičiavimą yra įtraukta daug ekonominio segmento prekių, tuomet labai tikėtina, kad kainos per metus dėl žaliavų brangimo rodys kilimą, kam būtent ekonominio segmento prekės yra labiausiai jautrios“, - pastebi R. Kniuipytė.
Pataria, kaip sutaupyti
„Manau, kad skirtumas yra dėl to, kad aktyvesni šalies gyventojai taip nusprendė, - sako Kauno technologijos universiteto Vadybos katedros profesorius Sigitas Vaitkevičius. - Išties reikia pagirti tuos, kurie domisi tuo kas vyksta Lietuvoje ir aktyviai įsitraukia. Jeigu išreiškusieji savo nuomonę nori stebėti išrinktąjį 100 kainų, tai čia jau jų reikalas. Tie, kurie nesudalyvavo apklausoje ir neišreiškė savo nuomonės, turės pasitenkinti tuo ką pasirinko aktyvesnieji. Čia kaip rinkimuose, neišsakei savo nuomonės, priimk ką gauni.“
Pasak jo, pagal vartotojų kainų indekso struktūrą turėtų matytis, kaip pasikeis kainos įvedus eurą.
„Lietuvoje vartotojų kainų indeksai apėmė daugiau kaip 900 prekių ir paslaugų, tad jeigu kas keisis, Lietuvos statistikos departamentas užfiksuos, kas ir kada. Na, o tas šimtukas tai tik viešųjų ryšių akcija“, - mano specialistas.
S. Vaitkevičius primena, kad principinis verslo tikslas yra uždirbti kuo daugiau pelno, tačiau vartotojai – taip pat aktyvūs.
„Vistiek ilgainiui rinka sureguliuos išsikraipiusias kainas. Vartotojas kartą gali nupirkti prekę ar paslaugą brangiau, bet ilgainiui jis vartos tik tiek, kiek gali, - sako jis ir siūlo vartotojams būti atidiems ir pirmas savaites ir gerai pasiskaičiuoti kainas. - Konkuruojančių prekių ir paslaugų kainų lyginimas pirmosiomis savaitėmis žmonėms leis daug sutaupyti. Tikrai nebus taip, kad visi verslininkai pakels kainas. Bus tokių, kurie nepakels kainų, tad siūlyčiau rinktis atidžiai ir apgalvotai.“
