Šaldytuvo ieškojusiam Dariui pasisekė: jis, prieš eidamas į parduotuvę, internete susirado patrauklių šaldytuvų modelių kainas internetinėse parduotuvėse. Kadangi katino maiše pirkti vyras nenorėjo, jis su ant popieriaus lapo užsirašytomis kainomis nukeliavo į elektroninių prekių parduotuvę. Ten konsultantas, pamatęs, kad vyras lygina parduotuvės kainas su internetinėmis, pažadėjo vyrui parduoti norimą šaldytuvą už internetinę kainą - „tik pirkite pas mus“. Ar tikrai tradicinėms parduotuvėms internetinės parduotuvės kelia tikrą grėsmę?

Vartotojų elgsenos barometro (Consumerbarometer 2013) duomenimis, praėjusiais metais iš pirkusiųjų mobiliuosius telefonus, 18 proc. Lietuvos gyventojų pirko internetu. 82 proc. pirkėjų, prieš pirkdami telefoną fizinėje parduotuvėje, atliko kainų ir telefonų paiešką internetu.

Per paskutinius metus internetu drabužius yra pirkę 18 proc. pirkėjų, prieš perkant drabužius parduotuvėje internete paiešką atlieka apie 39 proc. Panašūs rezultatai ir avalynės sektoriuje. Internete batus yra pirkę per paskutinius metus 12 proc., tačiau net iš paprastoje parduotuvėje perkančiųjų avalynę 36 proc. pasiieško informacijos apie prekes internetu.

Suprasdami, kad klientai vis aktyviau prieš pirkdami prekę pasižiūri konkurentų pasiūlymus internetu, tradicinių parduotuvių atstovai taip pat keliasi į internetinę erdvę, kas leidžia sutaupyti personalo ir patalpų kaštų. Savo internetines parduotuves turi ir didieji buitinės technikos pardavėjai - „Elektromarkt“ savo prekėmis prekiauja „MediaShop“ internetinėje parduotuvėje, „Topo centras“ taip pat kviečia prekių įsigyti savo internetinėje parduotuvėje.

Neseniai mažmeninės prekybos įmonė „Maxima LT“ taip pat pranešė savo internetinę prekybą iš „E-Maxima“ perkelianti į naujai įsteigtą įmonę „Barbora“, kuri netiesiogiai valdoma Nerijaus Numavičiaus ir Igno Staškevičiaus.

Drabužių ir avalynės grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas taip pat teigia, kad internetinė prekyba grupę domina, tačiau kol kas šio klausimo nekomentuoja.

Didžiausią įtaka drabužių, sporto ir laisvalaikio bei buitinės technikos pardavėjams

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas pripažįsta, kad internetinė prekyba daro vis didesnę įtaką tradicinei prekybai. Didžiausia įtaką pastebi drabužių, sporto ir laisvalaikio prekių bei buitinės technikos prekybininkai.

„Nuo to laiko, kai tradiciniai prekybininkai suprato, kad tokias pat prekes žmonės linkę pirkti ir internetu, tai, aišku, turėjo įtakos jų kainodaros sprendimams, t.y. minėtų segmentų prekių kainos tradicinėse parduotuvėse susilygino ar bent labai priartėjo prie internetinių kainų“, - komentavo prekybos įmonių asociacijos atstovas.

Pasak L. Vilimo, šiuo metu sparčiai vystosi ne tik internetinės, bet ir mobiliosios technologijos – prekybininkai bando pasiekti pirkėją visomis jam prieinamomis priemonėmis, todėl prie šio technologinio progreso derinasi ir tradicinė prekyba: „Retas kuris prekybos tinklas šiai dienai neturi savo internetinės parduotuvės. Taip pat kuriamos, testuojamos aplikacijos išmaniesiems telefonams, planšetėms, kurių tikslas paprastinti ir trumpinti pirkėjo kelią iki prekybininko“.

L. Vilimas prognozuoja, kad ateityje tradicinė ir internetinė prekyba vis labiau ir labiau apsijungs.

„Žinoma, išliks ir tokių prekybininkų, kurie veiks tik per fizines parduotuves, ir tų, kurie prekiaus tik internetu, bet visgi didžioji dalis prekybininkų šiuos kanalus apjungs ir sieks būti universaliais“, - svarstė jis.

Vis dėlto Lietuva nuo kitų šalių savo internetinės prekybos apimtimis dar gana ryškiai atsilieka nuo kitų šalių. Pašnekovo teigimu, skaičiuojama, kad Lietuvoje mažmeninė prekyba internetu kol kas sudaro vos 2-3 proc. visos prekybos apimties. Tuo metu Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ši dalis siekia 5-7 proc., o Kinijoje – daugiau nei 10 proc. Prognozuojama, kad apie 2020 m. Kinijoje pardavimai internetinėje erdvėje sudarys jau apie 20 proc.

Ateityje reikės mažiau pardavimo plotų

Prekybinį plotą nuomojančio namo inžinerijos ir interjero centro „NIC“ rinkodaros vadovas Nerijus Urbonavičius spėjo, kad artimiausiu metu prekybinių plotų paklausa drastiškai nekris, tačiau tolimoje ateityje mažėjimo tendencijos galima tikėtis.

„Kol kas žmonės dar mėgsta susiradę prekę internete ateiti į parduotuvę ir pasitikslinti, ar tikrai informacija internetu yra tiksli. Jie nori pamatyti daiktą, pašnekėti su konsultantu“, - kalbėjo jis.

Vis dėlto ateityje, pašnekovo nuomone, žmonių pasitikėjimo internetinėse parduotuvėse pateikiama informacija turėtų augti, o kartu augs ir pardavimai elektroninėje erdvėje.

Paklaustas, ar fizinės parduotuvės ateityje turėtų vis vien išlikti, bent kaip vieta pamatyti prekę gyvai, N. Urbonavičius spėti nedrįso: „Tai lieka klausimu. Gal ateityje išvis nereikės fizinės patalpos, nes internete galima sudėti pakankamai informacijos, vaizdo įrašų, prekės pritaikymo būdų. Jei pirkėjai pradės visiškai pasitikėti informacija internetinėse parduotuvėse, tradicinėms parduotuvėms teks galvoti naujų būdų kaip pritraukti klientus“.

Prekyboje vis svarbesniais tampa ir socialiniai tinklai

Bendrovės „PwC“ (PricewaterhouseCoopers) atlikta pasaulinė pirkėjų apklausa rodo, kad gyventojai prekes vis aktyviau renkasi pirkti ne tik internetinėse parduotuvėse, bet ir mobiliaisiais telefonais bei socialiniuose tinkluose.

Įmonės tyrimo duomenimis, 59 proc. pirkusiųjų internetu teigia, kad seka naujienas internetu apie mėgstamus prekių ženklus ir prekių pardavėjus. 41 proc. prisipažino pirkęs planšetiniais kompiuteriais, 43 proc. - išmaniaisiais telefonais. Daugiau nei pusė (55 proc.) pirkėjų sakė perkantys internete dėl mažesnių kainų nei parduotuvėse.

„Vartotojai nori visko ir nori dabar, o pardavėjai turi sugalvoti, kaip jiems tai duoti ir tuo pat metu uždirbti pelno. Matome, kad didėja spaudimas pardavėjams pertvarkyti savo verslą iš esmės, nes vien padidinti pardavimo kanalų skaičių nebepakanka“, - bendrovės pranešime spaudai cituojama „PwC“ Lietuvoje vadovaujančioji partnerė Kristina Kriščiūnaitė.

Perka internetu – atsiima parduotuvėje

Prekybos tinklo „Topo centras“ atstovė Lina Mažeikienė sakė pastebinti, kad šiuo metu vyrauja tendencija, jog nusipirkę prekę internetu pirkėjai ją atsiima parduotuvėje, kur kartu ją galima apžiūrėti.

„Pirmaisiais metais buvo internetinės prekybos spurtas, o paskutiniu metu stebima šios rinkos stabilizacija“, - teigė prekybos tinklo atstovė. Šiuo metu internetinė prekyba sudaro apie 8 proc. pardavimų „Topo centre“.

Pasak L. Mažeikienės, internetinė prekyba labiau vilioja jaunesnius pirkėjus, ypač didmiesčiuose.

„O regionuose jaučiamas internetinės prekybos pagyvėjimas būtent vyresnio amžiaus pirkėjų tarpe. Internetu lietuviai dažniausiai perka stambią techniką, ne smulkmenas, todėl ir pirkėjo išleistų pinigų suma internetu yra didesnė nei fizinėje parduotuvėje“, - komentavo pašnekovė.

„Topo centro“ atstovės teigimu, internetinė prekyba fizinėse parduotuvėse parduodamų prekių kainai neturi – bendrovės prekių kainos vienodos tiek internete, tiek parduotuvėje.