Jie jau turi eurą: kokios baimės išsipildė?

Ruošdamiesi euro įvedimui racionalieji vokiečiai taip pat nuogąstavo, kad naujoji valiuta pabrangins produktus. Per perėjimą nuo markių prie euro Vokietijoje gyvenusios lietuvės pasakoja, kad iš tiesų kainos pakilo restoranuose ir kavinėse, turguose ir kitose smulkiose prekyvietėse.

„Ne viskas išsipildė, bet aptarnaujančiame sektoriuje: kavinėse ir restoranuose, kurie kainas pakėlė iš karto vos ne vienas prie vieno, kas buvo markėmis tapo eurais. Galbūt Vokietijoje kainos buvo pakankamai žemos. Kiek kalbėjau su vokiečiais, tai visiems tas pats užsifiksavo, kad tik kavinėse ir restoranuose padidėjo kainos. Tačiau baimė, kad pasikeis maisto kainos parduotuvėse neišsipildė, nes duona, pienas ir visi kiti produktų kainos pasikeitė teisingai ir kainos didėjo dėl infliacijos“, - DELFI sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės Europos reikalų komisijos pirmininkė Dalia Henke.

Tačiau, pasak jos, Vokietijoje kainos viešojo maitinimo sektoriuje vis dar yra mažesnės nei kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Šveicarijoje.

„Žmonės turėtų atsisakyti baimių, nes euras yra tik teigiamas dalykas. Unikalu, kad Europa turi šią galimybę. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad euras suteikia stabilumo ir yra taikos faktorius. Tai yra labai svarbus ir labai reikalingas dalykas lietuviams ir kuo greičiau. Gaila, kad taip vėlai viskas vyksta“, - kalbėjo pašnekovė.

Daugiau nei dešimt metų euru besinaudojanti moteris tvirtino, kad ši valiuta yra unikali, tačiau jau patarė nesitikėti stebuklų.

„Ypač keliaujantiems, jau nekalbant apie verslą. Pati daug keliauju: grįžau iš Prancūzijos, dabar keliauju į Italiją, neseniai buvau Slovakijoje, tai yra tiesiog fantastika. Turime didžiulę privilegiją, kad visur galime naudoti tą pačią valiutą. Tačiau stebuklų nebūna. Nuo to investicijų Lietuvoje labai daugiau nepadidės negu anksčiau buvo. Tačiau prekybos mainai, pavyzdžiui, vežant prekes iš Vokietijos į Lietuvą, viskas bus tikrai paprasčiau. Be to, nebelieka valiutos keitimo sąnaudų“, - kalbėjo D. Henke.

Apvalino, nes taip paprasčiau

Įvedant eurą Vokietijoje gyvenusi Aistė prisiminė, kad Vokietijoje parduotuvėse kainos pakilo likus keletui mėnesių iki euro įvedimo, tad kainų kilimas nebuvo tiesiogiai siejamas su tikslia euro įvedimo data. Tačiau kainos esą didėjo nedaug: apie 1,5 proc., o tai yra mažiau nei buvo tuometinė infliacija.

„Kai kurių kainų kilimas mažmeninėje prekyboje buvo siejamas su markės ir euro keitimo kursu, nes vienas euras buvo keičiamas į 1,95583 markę. Kasdieninėje prekyboje, pavyzdžiui, turguose ar smulkiuose prekybos taškuose paprastumo dėlei kainos buvo perskaičiuojamos vienas prie dviejų. Pamenu, kad nemažai kilo kavos, šokolado, kai kurių vaisiu, daržovių, duonos, mėsos kainos. Taip pat kainos kavinėse, restoranuose“, - DELFI pasakojo ji.

Pasak pašnekovės, po euro įvedimo pigo telekomunikacijos paslaugos, buitinės, elektrotechnikos prekės. Beveik nekito busto nuomos, šildymo, elektros, vandens paslaugų kainos. 

Ji pridūrė, kad darbo užmokestis buvo perskaičiuojamas apvalinant darbuotojų naudai.
Aistė prisiminė, kad prieš euro įvedimą Vokietijoje buvo apie 50 proc. euro skeptikų, tačiau po įvedimo jų gerokai sumažėjo.

„Po euro įvedimo buvo gana dažnas psichologinis momentas, kai žmonės kainų kilimą įsivaizdavo esanti didesnį, nei jis buvo tiesų. Psichologų tyrimai parodė, kad produktų kainos, kurios krito buvo vertinamos kaip nepasikeitusios, o tų produktų ar paslaugų, kurie brango, įvertintos kaip daug aukštesnės nei realybėje“, - pasakojo moteris.
Po euro įvedimo lietuviams ji patartų dažniau atsiskaitinėti kortelėmis, dažniau tikrinti grąžą, banko sąskaitos operacijas, išrašus.

Paklausta, ar vokiečiai iki šiol skaičiuoja markėmis, ji sakė: „Pirmaisiais mėnesiais po euro įvedimo tai buvo įprasta. Veliau dažniausiai į seną valiutą buvo verčiamos didesnių pirkinių, kurie kainuoja daugiau nei 100 eurų, kainos. Įprasta, kad sena valiuta skaičiuoja pagyvenusio amžiaus žmonės, kuriems reikia daugiau laiko prisitaikyti. Taip pat emocinis prisirišimas prie senos valiutos jaučiamas kalbant apie praeities įvykius, kai sakoma, kad tais laikais, kai buvo marke, buvo viskas pigiau ir geriau“.

DELFI primena, kad pirmosios eurą įsivedė Belgija, Vokietija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija, kurios šią valiutą atsiskaitymams pradėjo naudoti nuo 2002 m. sausio 1 d.

Šiuo metu euro zoną sudaro 18 valstybių, Lietuva į ją norėtų įstoti nuo kitų metų.

Galutinio atsakymo, ar šalis bus priimta, iš europinių institucijų laukiama vasarą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovas Feliksas Petrauskas DELFI yra sakęs, kad kaimo parduotuvės ir mažos kavinukės gali turėti daugiausiai problemų perskaičiuojant kainas prieš ir po euro įvedimo. Su tuo sutinka ir smulkieji verslininkai.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad kainos dėl euro įvedimo gali padidėti 0,2-0,3 proc.