„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių analizė atskleidė, kad kažkada buvęs strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų prarado savo reikšmę šalies ekonomikoje.
Anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo glaudžiai susijusios su Panevėžiu ir Šiauliais – tiekė medžiagas ar darbo jėgą, o pastaraisiais dešimtmečiais turi labiau pasikliauti savimi.
Remiantis analizės duomenimis, Panevėžys ir Šiauliai išlaiko didmiesčių reputaciją ir ekonomiką, o mažesnės šių apskričių savivaldybės – Pasvalio, Kelmės ar Akmenės rajonų – vis labiau atsilieka.
Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, bene sėkmingiausiai pastaraisiais metais atsigaunančia šalies ekonomika naudojasi Panevėžys. 2013-aisiais miestas buvo ketvirtas pagal vidutinio darbo užmokesčio augimą, jis siekė daugiau nei 9 procentus.
Manoma, kad tam įtakos turėjo ne tik minimalios algos padidinimas, bet ir kiti ekonominiai faktoriai. Pavyzdžiui, padaugėjo veikiančių vietos ūkio subjektų ir 0,7 procentinio punkto sumažėjo nedarbas.
Prisidėjo ir vietos gyventojų verslumas – pagal verslo liudijimų skaičių Panevėžys užima septintą vietą šalyje. Pernai tūkstančiui gyventojų Panevėžyje teko 36 verslo liudijimai, o tai šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis.
Sparčiau nei mieste nedarbas mažėjo Panevėžio rajone. Per metus bedarbių čia sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Manoma, kad tokius pokyčius galėjo lemti ir tai, kad padaugėjo verslo subjektų, be to, išaugo gyventojų verslumas. Panevėžio rajone būsto kompensacijų gavėjų mažėjo sparčiausiai šalyje – daugiau nei per pusę.
Mažiausiai šalyje
Pasvalio rajone vidutinis darbo užmokestis augo tik kiek daugiau nei 4 procentais ir tai buvo vienas mažiausių pokyčių šalyje. Nors nedarbas šioje savivaldybėje mažėjo sparčiau nei Panevėžyje, manoma, kad prie to prisidėjo ne naujų darbo vietų kūrimas, o didelė emigracija.
Biržų rajono savivaldybėje yra kitaip. Nors čia vieni didesnių šilumos ir karšto vandens tarifų šalyje, o ūkio subjektų per metus sumažėjo, pasak O. Bložienės, emigruoti neskubama. Biržų rajono savivaldybėje 1 000 gyventojų tenka tik 9 išvykusieji – tai vienas mažiausių rodiklių šalyje.
Panevėžyje vidutinis darbo užmokestis pernai buvo devintas pagal dydį šalyje, o Šiauliuose – tik penkioliktas. Čia darbuotojai vidutiniškai gaudavo 1 600 litų per mėnesį, atskaičius mokesčius.
Palyginti su 2012 metais, atlyginimai Šiauliuose augo daugiau nei 100 litų. Šiauliuose didelė ir emigracija. 1 000 gyventojų tenka 19 išvykusiųjų. Remiantis imigracijos duomenimis, ir grįžtančiųjų čia daugiau nei kitose savivaldybėse.
Skolų nemažėja
Panevėžyje vidutinis pradelsto mokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis buvo apie šešis vidutinius darbo užmokesčius. Čia 1 000 gyventojų teko 97 pradelsti mokėjimai. Lietuvos vidurkis – 91.
O. Bložienė neabejoja, kad augant vartojimui pradelsti mokėjimai dar labiau augs – daugiausia skolinamasi prekėms ir paslaugoms. Jos manymu, tokia situacija yra signalas, kad žmonės arba nesugeba tvarkyti savo finansų, arba negalvoja prieš skolindamiesi.
Skelbiama, kad Akmenės rajone sumokėti skolas pradelsė maždaug ketvirtadalis šios savivaldybės gyventojų. Pakruojo rajone skolininkų ne tiek daug, tačiau gana didelė pradelsta suma. Šių metų pradžioje ji buvo 9 605 Lt.
Panevėžyje taip pat daug asmenų, laiku negrąžinusių skolų. Čia vidutinė pradelsta suma keturiolikta pagal dydį šalyje – 9 043 Lt.
Pastebima, kad kiek geriau su skolomis tvarkosi biržiečiai. Nors šioje savivaldybėje pradelstų skolų nemažėjo, bet ir augo nedaug, ypač įvertinus, kad čia išaugo nedarbas. Kupiškio savivaldybė buvo viena iš 17 savivaldybių šalyje ir vienintelė Panevėžio regione, kurioje mažėjo vidutinė vieno asmens pradelsta suma. Per metusi ji sumažėjo net penktadaliu.
Lietuva sensta
Pasak O. Bložienės, vidutinis gyventojų amžius 2013-ųjų pradžioje buvo 42 metai, o 2012-ųjų pradžioje – 41-eri.
Panevėžio miesto gyventojai vyresni. Čia vidutinis jų amžius buvo 44 metai. Prognozuojama, kad jei išsilaikys tokios tendencijos, po 50 metų vidutinis šalies gyventojų amžius bus 67 metai.
Skaičiuojama, kad emigruojančių asmenų šalyje sumažėjo, tačiau nedaug. Pernai į šalį atvyko arba grįžo penktadaliu daugiau žmonių nei 2012 metais.
Savivaldybių analizė rodo, kad Lietuvoje ekonominiai skirtumai nemažėja. O. Bložienės teigimu, visame pasaulyje žmonės traukia ten, kur didesnės galimybės dirbti, gyventi, įgyti išsilavinimą.
Jos manymu, kiekvienai savivaldybei svarbu matyti savo kryptį. Neretai tenka girdėti, kad reikėtų skatinti turizmą, tačiau visos šalies savivaldybės, pasak O. Bložienės, negali tapti turizmo centrais. Kitu atveju, jos teigimu, šalis turėtų būti paskelbta muziejumi po atviru dangumi.
