Su portalu DELFI susisiekusi Violeta nusprendė pasidalinti savo liūdna patirtimi įsigijus nekokybišką prekę.
„Teko girdėti, kad Lietuvoje rasti teisybę neįmanoma, nors ir yra tam sukurtos institucijos. Kad tai yra tiesa, patyriau savo kailiu. Gražiai skamba „vartotojų teisės“. Patikėkite, šios institucijos yra visiškai neįgalios padėti konkrečiam, į bėdą patekusiam vartotojui“, - įsitikinusi skaitytoja.
Panevėžyje gyvenanti Violeta internetinėje parduotuvėje „TC prekyba“ pirko šaldytuvą savo dukrai, gyvenančiai Vilniuje. Sulaukus prekės sostinėje, šaldytuvas nebuvo iškart išpakuotas: bute vyko remontas.
„Po dviejų savaičių išpakavę, pamatėme, kad keliose vietose matomi įlinkimai. Bandėme kalbėtis su pardavėju, dialogas nepavyko – neva per vėlai pastebėjome. Pagal jų taisykles turėjome apie tai pranešti per 7 dienų laikotarpį“, - pasakojo Violeta.
Supratusi, kad pardavėjas gražiuoju tartis nelinkęs, moteris kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
„Buvo įregistruotas skundas, inspektoriai atvyko ir rado minėtus defektus, net ir po etikete, kur mes nebuvome pastebėję. Tačiau suabejojo, ar mes negalėjome to patys padaryti, o po to užklijuoti etiketę... Šis pareiškimas suglumino, nes jokio loginio paaiškinimo neradau, bet šis pareiškimas jau pasėjo abejonę, ar ten kreipėmės“, - savo istorija dalijosi Violeta.
Sostinėje gyvenanti moteris pasakojo, kad dar prieš skundo rašymą susisiekė su inspekcijos specialistais ir jie patikino, kad problema turėtų būti išspręsta – tereikia parašyti skundą, o prekę galima grąžinti net per dvejus metus.
„Vėliau, išgirdusi abejonę iš Panevėžio pareigūnų, neva sunku bus įrodyti, iš kur tie įlinkimai, vėl skambinau konsultuotis į Vilnių. Tada ir čia suabejojo, kad taip ir gali būti. Patys pardavėjai ignoravo kvietimą apžiūrėti šaldytuvo defektus", - teigė moteris.
Dar labiau rankos Violetai nusviro, kai ši sulaukė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovų atsakymo, kuriame buvo konstatuota, kad specialistai negali būti tikri, kada šie pažeidimai atsirado.
„Pasirodo, pardavėjas, parduodamas prekę, nepastebėjo jokių defektų. Tiesa, kaip gi galėjo? Juk jis buvo supakuotas. Tik kodėl tikima pardavėju, o ne pirkėju?“, - klausė skaitytoja.
Violeta išsiaiškino, kad vienintelė išeitis – kreiptis į teismą: „Gaila laiko, nervų ir pinigų. O šaldytuvas taip ir tebestovi pusiau išpakuotas. O gal dar jis ir neveikia? Juk netikrinome, nelietėme, tikėjomės, kad sumokėję pinigus turėsime teisę į kokybišką prekę. Esame teisūs, nesulankstėme šaldytuvo, tačiau tai niekam neįdomu. Juk daug paprasčiau yra nieko nedaryti“.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba Violetai nurodė, kad inspekcija nematė šaldytuvo būsenos prekės perdavimo metu, todėl negali konstatuoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jo korpusas buvo mechaniškai pažeistas, todėl inspekcija negali priimti sprendimo, kad Violetos reikalavimas pardavėjui yra pagrįstas.
Taip pat moteriai atsiųstame atsakyme primenama, kad inspekcijos priimti sprendimai nėra privalomojo pobūdžio, todėl savo teisę vartotojas gali ginti teisme.
Pardavėjas: prekę reikia apžiūrėti pristatymo metu
UAB „TC prekybos“, iš kurios Violeta pirko šaldytuvą, atstovė Lina Mažeikienė teigė apgailestaujanti dėl susidariusios situacijos, tačiau patarė klientams gerai apžiūrėti prekes, kai jos pristatomos.
Pasak jos, jei klientas pristatymo metu pastebi, kad prekė turi išorinių pažeidimų, jis turi informuoti prekę pristačiusį kurjerį ir nepriimti siuntos. Tokiu atveju pardavėjas pasirūpina, kad būtų pristatytas kokybiškas pirkinys.
„Šiuo atveju siunta buvo priimta, pasirašyti dokumentai, patvirtinantys, kad pretenzijų dėl prekės nėra ir tik praėjus dviems savaitėms buvo kreiptasi dėl nusiskundimų, todėl dabar nustatyti, kada prekė buvo pažeista yra labai sunku“, - kalbėjo L. Mažeikienė.
Parduotuvės atstovė tikino, kad visuomet esant nekokybiškai prekei jos pakeičiamos.
„Tačiau, jeigu defekto atsiradimui galėjo įtaką turėti klientas ar tretieji asmenys, pirmiausia stengiamės išanalizuoti defekto atsiradimo priežastis, o tuomet priimame sprendimą“, - aiškino pašnekovė.
Tiesą išsiaiškinti galima tik teisme
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Rapolas Beliauskas taip pat teigė, kad gavus prekę ją reikėtų gerai apžiūrėti.
„Tais atvejais, kai daiktai vartotojui yra atsiunčiami paštu ar per kurjerį, paprastai pasirašomas dokumentas, kuriame nurodyta, kad vartotojas neturi pretenzijų dėl prekės mechaninių pažeidimų. Todėl, siekiant išvengti ginčų, susijusių su prekės mechaniniais pažeidimais, prieš patvirtindamas prekės gavimo dokumentą, vartotojas privalo atidžiai apžiūrėti prekę“, - aiškino jis.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pasirašydamas prekės gavimo dokumente pirkėjas patvirtina ne tik tai, kad gavo prekę, bet ir tai, kad prekė nepažeista mechaniškai.
„Vartotojui pastebėjus pažeidimus jau po minėto dokumento pasirašymo ir siekiant pakeisti ar grąžinti pažeistą daiktą, kyla papildoma pareiga ateityje įrodyti, kad jis nėra atsakingas už šiuos prekės pažeidimus ir, kad jie atsirado iki jam priimant daiktą“, - konstatavo pašnekovas.
R. Beliauskas pabrėžė, kad norint nustatyti, kas atsakingas už mechaninius daiktų pažeidimus, kiekvienu konkrečiu atveju reikalingas detalus įvairių įrodymų (pavyzdžiui, liudininkų parodymai), ir kitų reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nustatyti kaltę, vertinimas. Teisės aktai nustato, kad kaltę gali nustatyti tik teismas, kuris gali remtis įvairiais parodymais, taip pat ir inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis. Mechaninių pažeidimų kilmė ir laikas gali būti įvairūs ir dėl jų gali būti atsakingas tiek pardavėjas, tiek vartotojas.
Jei, inspekcijai ištyrus vartotojo skundą, nustatoma, kad jis yra pagrįstas, inspekcija siūlo pardavėjui tenkinti pirkėjo reikalavimą. Taigi inspekcijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Prekę grąžinti galima per 7 dienas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Pupienienė aiškino, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jei pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Pirkėjas turi teisė prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, laiku ar metodu. Taigi, to neatlikus kyla rizikos, susijusios su įsigyjamo daikto neatitikimu pirkėjo lūkesčiams.
„Kiekvienas vartotojas, kaip būsima sutarties šalis, turi būti aktyvus, apdairus ir rūpestingas bei pasinaudoti daikto patikrinimo teise“, - pabrėžė R. Pupienienė.
Kaip aiškino specialistė, internetu įsigytų prekių vartotojai turi teisę prekės atsisakyti per 7 darbo dienas, pranešdami apie tai raštu pardavėjui.
„Tačiau daikto atsisakymo teise vartotojai gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prekė nebuvo naudota, yra nesugadinta ir nepraradusi prekinės išvaizdos. Jeigu prekė turi mechaninių pažeidimų, tokio prekės grąžinimas pardavėjui, geranoriškai nesusitarus, įmanomas tik pirkėjui įrodžius, jog prekės defektai atsirado iki prekės perdavimo pirkėjui momento“, - pridėjo ji.
Jeigu pirkėjas nepasinaudoja daikto patikrinimo teise ir pasirašo, jog pretenzijų dėl prekės kokybės priėmimo-perdavimo metu neturi, laikoma, kad prekę jis priėmė tokią, kokią ir užsakė.
„Pastebėjus, jog pristatyta prekė turi defektų, vartotojas turėtų nedelsiant kreiptis į pardavėją raštu, nurodydamas prekės trūkumus ir pareikšdamas reikalavimą pardavėjo atžvilgiu. Pardavėjas per 10 dienų privalo patenkinti motyvuotą atsakymą. Jeigu prekę pristatė kurjerių tarnyba, patartina raštišką pretenziją teikti ir kurjerių tarnybai. Nepavykus kilusio ginčo dėl prekės išspręsti taikiai, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri nagrinėja vartotojų prašymus dėl ne maistų produktų kokybės“, - patarė pašnekovė.
Jei inspekcija priima vartotojo netenkinantį sprendimą, jį galima skųsti inspekcijos viršininkui arba kreiptis į teismą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ginčus ne teisme tvarka nagrinėja tik tada, kai inspekcija skundą pripažįsta pagrįstu.
