2013 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais apklausus daugiau nei 400 Vilniaus gyventojų paaiškėjo, kad vilniečiams rūpi, ką jie valgo ir jie domisi sveika gyvensena. Apklausa atskleidė, kad renkantis viešojo maitinimo įstaigą Vilniaus gyventojams svarbiausias kriterijus yra įsitikinimas, jog įstaigoje ruošiamas maistas yra sveikas. Sveikas maistas buvo svarbus net 58 proc. apklaustųjų. 19 proc. vilniečių, rinkdamiesi, kur pavalgyti, pasidomi maitinimo įstaigos specializacija, 16 proc. Vilniaus gyventojų svarbu, kad būtų pateikta informacija apie maisto patiekalų sudėtį.
Renkantis viešojo maitinimo įstaigą, maisto ir gėrimų kaina, kokybė ir kavinės, restorano ar kitos maitinimo įstaigos vieta vilniečiams pasirodė mažiau svarbūs (10-12 proc.). Mažiausiai dėmesio kreipiama į įstaigos interjerą, asortimentą ir aptarnavimo kokybę ar šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę.
Kaip teigia apklausą atlikusios įmonės „Eurointegracijos projektai“ ekspertas, socialinių mokslų daktaras Liutauras Labanauskas, tai, kad šie kriterijai apklaustiems vilniečiams pasirodė mažiau svarbūs, nebūtinai rodo, kad į juos maitinimo įstaigų klientai nekreipia dėmesio. Greičiau tai gali reikšti, kad malonus interjeras, pakankamas patiekalų pasirinkimas, geras aptarnavimas yra savaime suprantami dalykai renkantis, kur pavalgyti.
„Paradoksalu tai, kad nors maisto ir gėrimų kaina, renkantis įstaigą, kurioje ketinama praleisti laiką, svarbi tik 12 proc. apklaustų vilniečių, tačiau paprašyti spontaniškai išvardinti, kokių prekių ženklų maitinimo įstaigose respondentai renkasi valgyti, dauguma nurodo picerijas ir kitų tinklinių maitinimo įstaigų pavadinimus, kuriuose patiekalų kainos yra mažesnės“, – pranešime spaudai cituojamas dr. L. Labanauskas.
Paprašyti nurodyti konkrečios maitinimo įstaigos, kurią dažniausiai aplanko, pavadinimą, vilniečiai daugiausia kartų paminėjo vieną iš picerijų tinklų. Antroje vietoje atsidūrė atsakymai, kad jie „valgo visur“, „neprisiriša“, trečioje – atsakymai, nurodantys atskirą restoranų kategoriją – „kinų“ arba „Azijos šalių virtuvė“, ketvirta-penkta vieta dalijasi greito maisto restoranai bei kitų picerijų ir tinklinių maitinimo įstaigų vardai.
„Tai, kad neapibrėžta kategorija „valgau visur“ atsidūrė antroje vietoje, byloja, kad maitinimo įstaigų lankytojai nėra pernelyg lojalūs nei vienai viešojo maitinimo įstaigai“, – pažymi L. Labanauskas. Anot jo, įdomu ir tai, kad atsakymuose į klausimą, kuriame buvo prašoma nurodyti kurios nors maitinimo įstaigos pavadinimą, nė karto nebuvo paminėta nei viena specializuota kavinė ar restoranas, gaminantis tik sveiką, „žalią“ ar vegetarišką ir panašų maistą, nors dauguma vilniečių teigė, kad renkasi įstaigas, kuriose gaminamas sveikas maistas.
Apklausiant vilniečius taip pat domėtasi, kokiose viešojo maitinimo įstaigose jie mėgsta leisti laiką. Rezultatai parodė, kad populiariausia maitinimosi vieta išlieka kavinės, kurias renkasi 63 proc. apklausoje dalyvavusių vilniečių. Restoranams pirmenybę teikia 24 proc. vilniečių, į greito maisto restoranus užsuka 14 proc. apklaustųjų. Valgyklos šiek tiek pralaimi kovą rinkoje greitojo maisto restoranams – čia apsilanko 11 proc. vilniečių.
Vieno apsilankymo maitinimo įstaigoje metu, vilnietis paprastai išleidžia iki 25 litų (nurodė 48 proc. vilniečių). Kiek mažiau nei trečdalis visų respondentų viešojo maitinimo įstaigose išleidžia nuo 26 iki 50 litų vienam žmogui. Tik 1 proc. Vilniaus gyventojų kavinėse, restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose pavalgo ir išgeria už daugiau nei 75 litus.
Nors tyrimas parodė, kad vilniečiams kaina nėra pats svarbiausias kriterijus renkantis maistą, tačiau patiekalus su nuolaida, įskaitant ir dienos pietus, visada, kai tik yra galimybė, renkasi beveik kas trečias kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų lankytojas. Tik 10 proc. vilniečių nurodė, kad nuolaidomis niekada nesinaudoja.
