Kaip nurodoma šią bylą iškėlusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje, sklype pastatyti kotedžai turėjo rasti naujus šeimininkus, uždirbti pinigų verslininkams ir grąžinti paskolą bankui. Tačiau NT burbulą susprogdinusi krizė viską apvertė aukštyn kojom.
„Bendrovė pastatė kotedžus ir turėjo pagrįstų lūkesčių paskolą bankui sugrąžinti laiku, bet dėl bendros ekonominės krizės ir ekonominio nuosmukio NT rinkoje, banko paskolų politikos, jai buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo“, – rašoma sprendime.
Kaip nurodoma teismo nutartyje, sutuoktinis dirba už minimalų atlyginimą, o jo žmona registravosi darbo biržoje ir tikisi įgyti profesiją. Numatyta, kad du išlaikytinius turinčiai šeimai būtinosioms gyvenimo išlaidoms kas mėnesį reikia 2610 Lt.
Bylos duomenimis, šeimos skolos su delspinigiais ir palūkanomis sudaro daugiau nei 0,5 mln. Lt: dar 2006 m. šeima laidavo už savo įmonę, kuri iš banko pasiskolino 176 tūkst. Lt, už kuriuos nupirko žemės sklypą. Po metų laiduojant savininkams bendrovė paėmė dar vieną 126,5 tūkst. Lt paskolą. Nuo 2003 m. šeima taip pat turėjo 112 tūkst. Lt būsto paskolą. Nesėkmingai įmonei bankroto byla buvo iškelta 2010 m.
„Visas pareiškėjų turtas yra areštuotas ir pradėtas turto realizavimas. Matyti, kad net ir realizavus įkeistą žemės sklypą su pastatytais kotedžais bei dabar pareiškėjų gaunamų pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Darytina išvada, kad pareiškėjų nemokumą sukėlė būtent nepavykę verslo projektai, prarastas darbas bei prie to prisidėjusios ekonominio nuosmukio pasekmės“, – rašoma sprendime.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjų teiginius, jog jie neturi jokių žalingų įpročių, turto neslepia bei nėra sudarę sandorių, kurie pablogintų jų ir kreditorių materialinę būklę.
„Pareiškėjai sąžiningai pareiškė, kad gauti iš banko kreditai buvo panaudoti jų įkurtos bendrovės vienkartiniam verslui plėtoti: nusipirkti žemės sklypą, pastatyti bei įrengti butus ir juos parduoti. Tik dėl paminėtų sandorių sudarymo pareiškėjai tapo nemokūs“, – rašoma nutartyje.
Teismo sprendime atkreipiamas dėmesys, kad turimą turtą pardavus tokiomis aukštomis kainomis, kaip buvo prieš krizę, pinigų pakaktų pareiškėjų mokumui atkurti.
Bylos duomenimis, šiuo metu menkas pajamas gaunanti šeima planuoja pataisyti savo finansinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl teismas jiems numatė maksimalų įstatymo leistiną keturių mėnesių laikotarpį mokumo atkūrimo planui paruošti.
„Kadangi pareiškėjai siekia atsiskaityti su kreditoriais bei ieškosi daugiau apmokamo darbo, nustatytinas maksimalus – keturių mėnesių terminas mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti“, – savo sprendimą motyvuoja teismas.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Bankroto departamento duomenimis, sausio pradžioje fizinio asmens bankroto bylos Lietuvoje buvo iškeltos 109 žmonėms.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
