Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės atstovas spaudai Arūnas Malinovskis tvirtino, kad artimiausiu metu teisės aktų keisti neplanuojama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš daugiau nei 1,1 mln. kaupiančiųjų privačiuose pensijų fonduose, 337,9 tūkst. panoro prisidėti 1 proc. nuo savo algos ir nuo 2014 m. gauti iš valstybės 1 proc. vidutinės algos subsidiją.
Nuo 2016 m. tiek gyventojo, tiek valstybės įmoka turėtų padidėti iki 2 proc.
Tuo metu 16,6 tūkst. žmonių panoro grįžti į „Sodrą“, o 755,5 tūkst. nusprendė nieko nekeisti ir likti prie tvarkos, kai 2 proc. nuo jų sumokamų mokesčių į pasirinktą privatų fondą perveda „Sodra“.
Pensijai pradėję kaupti privačiai iki šių metų sprendimą gali priimti iki lapkričio 30 d., o nauji dalyviai – neribotai.
Labiausiai apsimoka ir mažiausias, ir didžiausias pajamas gaunantiems
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad žmonėms reikėtų papildomai kaupti pensijai, nes ateityje tik iš valstybės negalima tikėtis solidžių pajamų.
Taip pat, pasak ekonomisto, išlošti gali ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
„Iš tiesų, kuo pajamos mažesnės, tuo subsidija didesnė”, – sakė Ž. Mauricas.
1 proc. nuo vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių šiuo metu yra apie 22 Lt. Pats žmogus savo dalį turės taip pat pervesti nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių.
Taigi jeigu žmogus uždirba minimalų atlyginimą, pats kas mėnesį turėtų prisidėti 10 Lt, o valstybė jam duos 22 Lt.
Jeigu atlyginimas yra vidutinis, tuomet tiek kaupiantis pensijai, tiek valstybė per mėnesį įdėtų po 22 Lt.
Tačiau jeigu darbo užmokestis yra 5 tūkst. Lt, tai pats dalyvis turės skirti 50 Lt, o valstybė – tuos pačius 22 Lt.
Tačiau ekonomistas pripažįsta nesutinkantis su manančiais, kad reikėtų rinktis tik „Sodrą“.
„Manyčiau, kad niekam neapsimoka grįžti į „Sodrą“. Būtų palankiau dalį lėšų kaupti privačiai ir diversifikuoti riziką“, – tvirtino jis.
Kas garantuos, kad vėl nieko nepakeis?
„Tik yra baimės ir netikrumo, ar valstybė ištesės savo pažadus. (…) Norėtųsi, kad papildomą kaupimą pasirinkę žmonės netaptų to pasirinkimo įkaitais, nes čia yra didžiausia rizika. Nes dabar 1 proc. kaupi pats papildomai ir dar vieną procentą duoda valstybė. Kad nebūtų taip, jog valstybė po metų pasakys, kad jūs savo procentą duokit, bet mes valstybės procento nebeduosim, nes nebeturime iš ko. Čia yra didžiausia rizika. Manyčiau, kad ji įveda tam tikrų niuansų“, – dėstė Ž. Mauricas.
Pasak jo, besivystančiose valstybėse ir ypač Lietuvoje politinė rizika, teisinis mokestinės aplinkos neapibrėžtumas labiausiai ir pakenkia tiek žmonių teisingiems pasirinkimams, tiek ekonomikai ir socialinei santvarkai.
Ekonomistas priminė, kad po privačių pensijų fondų įkūrimo sąlygos buvo keičiamos aštuonis kartus. O ateityje demografinė situacija tik blogės, todėl įvairių reformų dar gali būti.
„Ateityje bus dar blogiau. Jeigu dabar turime vieną senelį ir du anūkus, tai po dvidešimties metų turėsime du senelius ir vieną anūką. Demografinė situacija Lietuvoje keisis, nes dabar į pensiją pradeda išeiti pokario karta, o netrukus į darbo rinką pradės įsilieti iškart po Nepriklausomybės atgavimo gimusi karta, o tada gimstamumas buvo labai mažas. Taigi pensininkų skaičius ims augti, o dirbančiųjų – mažėti. Žinoma, bus vėlinamas pensinis amžius ir didesnių pensijų tikėtis nevertėtų“, – komentavo jis.
„Taigi per ateinančius dešimt metų mūsų laukia daug įvairių diskusijų, tai yra minimum, o maksimum – įvairių reformų ir netgi desperatinių sprendimų. Tai bus labai karšta tema, todėl aš esu skeptiškas, ar pavyks laikytis pažadų. Jeigu jų bus laikomasi, tada apsimoka dalį pensijos kaupti privačiuose pensijų fonduose“, – pridūrė ekonomistas.
Planų keisti nėra
Socialinės ministrės Algimantos Pabedinskienė atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis DELFI sakė, kad artimiausiu metu jokių teisės aktų keisti neplanuojama.
„Kol yra galiojantys teisės aktai, tol ir bus jų laikoma. Bent jau mūsų nepasiekė tokios žinios, kad artimiausiu metu planuojama keisti sistemą, - tvirtino jis. - Ar nebus pakeista artimiausiu metu, dvejų ar trejų metų laikotarpyje, ministerija negali to atsakyti, nes teisės aktų kūrimas ir keitimas yra Seimo prerogatyva. Tikrai nenorėčiau kelti klausimų ar daryti prielaidų, kad valstybė nesugebės ir nepadarys. Juk jeigu Seimas nusprendė, nubalsavo, priėmė teisės aktą, tai jį reikia vykdyti, todėl jis ir yra vykdomas“.
DELFI primena, kad privatūs pensijų fondai Lietuvoje atsirado 2003 m. „Sodros” pervedimai į privačius pensijų fondus nuo 2004 m. iki 2007 m. padidėjo nuo 2,5 proc. iki 5,5 proc. Tačiau 2009 m. jie sumažinti iki 2 proc.
2012 metais į pensijų fondus pervedama įmokų dalis mažėja iki 1,5 proc. Nuo 2013 metų į pensijų fondus pervedama įmokų dalis didinama padidėjo 2,5 proc
Nuo 2014 m. vėl bus 2 proc., jeigu nebus pasirinktas papildomas kaupimas su valstybės parama.
Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad esant sunkiai ekonominei situacijai įmokas į privačius pensijų fondus galima sumažinti, tačiau vėliau šiuos netekimus reikia kompensuoti.
