Tokią šių specialistų realybę piešia personalo paieškos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.
„Patraukliausios IT kompanijos, įsikūrusios Lietuvoje, savo darbuotojams siūlo „Google“ stiliaus biurą patraukliausiose Vilniaus vietose, atskirą automobilio statymo vietą kiekvienam darbuotojui. Skamba juokingai, tačiau Lietuvoje tik kas ketvirtas darbuotojas turi vietą automobiliui prie darbo“, – „Verslo žinių“ seminare „IT darbuotojų samdymas ir kaita“ kalbėjo jis.
Taip pat šių IT kompanijų specialistai gali pasirinkti darbo kompiuterio modelį ir net spalvą, gauna verslo kelionių, sveikatos draudimą, visada užkandžių ir gėrimų pilną šaldytuvą, metinius priedus.
„Kai mes kalbame apie situaciją kitose rinkose, tai galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Maskvoje, jeigu viena kompanija savo darbuotojams leidžia padirbėti tris savaites iš Tailando arba Vietnamo ir viską apmoka, tai kitą dieną pas kitos kompanijos vadovą ateina darbuotojai ir sako, kad jie irgi to nori. Taigi konkurencija išauga net iki tokio lygio, ką mums sunku suvokti. Tačiau realybė tokia, kad šių specialistų trūksta“, – dėstė jis.
Seminare dalyvavę verslo įmonių atstovai tvirtino, kad jeigu ne IT, o įprastoje įmonėje, turinčioje IT padalinį, būtų taikomas toks paketas tik IT specialistams, tai sukeltų kitų darbuotojų nepasitenkinimą.
Iš tiesų, anot A. Franco, reikia atskirti IT kompanijas ir verslo įmones, turinčias IT padalinį. Tokioms verslo įmonėms IT specialistų motyvavimą jis pataria spręsti per atlyginimą.
„Aš kalbu apie tai, ką daro IT kompanijos Lietuvoje. Labai dažnai IT kompanijos skiriasi nuo verslo įmonių“, – teigė jis.
Taip pat, specialisto žodžiais, vis dar jaučiamas skirtingas darbuotojų požiūris į lietuviško ir užsienio kapitalo įmones.
„Specialistams dažnai yra privalumas, jei organizacija yra tarptautinė, nes ten kartais požiūris į darbuotoją šiek tiek skiriasi“, – sakė A. Francas.
Ateitį piešia rožinėmis spalvomis
Darbuotojų atrankos specialistas tvirtina, kad kalbos, jog nėra pakankamai norinčių studijuoti IT dalykus, yra neteisingos, nes vien šiemet Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas į pirmą kursą priėmė po 400 studentų.
Jis priminė, kad estai praėjusiais metais 50 mokyklų nuo pirmos klasės pradėjo mokyti vaikus programavimo, paremto logika, kad vaikai nebijotų naujųjų technologijų.
„Pasaulyje konkurencija dėl talentų tik didėja ir labiausiai dėl to, kad didėja informacijos kiekis. Tai yra susiję su tuo, kad viskas skaitmenizuojasi, informacijos srautas didėja, todėl laikui bėgant IT darbuotojų skaičius auga“, – pabrėžė personalo paieškos specialistas.
Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad tarp žurnalo „Forbes“ nurodytų dešimties patraukliausių specialybių 2013 m. keturios yra iš IT srities: programuotojų, kompiuterių sistemų analitikų, tinklų bei kompiuterinių sistemų administratorių, duomenų saugumo analitikų.
„Tai rodo, kad poreikis yra visame pasaulyje, taigi konkurencija ne mažės, o didės“, – pabrėžė jis.
Kas bendro tarp IT specialistės moters ir jūros kiaulytės?
Personalo specialistams A. Francas patarė žvalgytis ir į moteris, kurių šioje srityje tik daugėja.
„Yra netgi senas IT specialistų juokelis, kas bendro tarp moters IT specialistės ir jūrų kiaulytės? Atsakymas – nei jūros nei kiaulytės. Tačiau kuo toliau, tuo labiau šis pasakymas praranda prasmę. Moterys tampa IT srities dalimi. Turime suprasti, kad tai yra dalis potencialo, kurį prarandame neįtraukdami merginų į IT“, – patarė pranešėjas.
Taip pat esą IT specialistų ieškantys darbdaviai turi suprasti, kad darbo skelbimai jų neveikia, tačiau socialinė medija efektą daro.
„Į juos reakcijos nėra, o kodėl nėra? Todėl kad patyręs programuotojas per savaitę gauna tris darbo pasiūlymus. Jam darbo ieškoti nebereikia, darbdaviai ateina patys. Deja, čia nieko nepakeisi, bet reikia galvoti, kaip elgtis su tais žmonėmis, kad jie nenorėtų nieko keisti“, – sakė jis.
Be to, pasaulyje jau dažniau užduodamas klausimas, ar yra šių specialistų, o ne kiek jie kainuoja.
„Ieškodami programuotojų niekas nebekalba apie kainą. Pasaulis yra globalus ir matome, kad vis daugiau kompanijų čia kelia savo centrus, nes lietuvis programuotojas šiandien yra vis dar pigesnis nei programuotojas britas. Šiandien vidutinio lietuvio programuotojo kaina sudaro 40 proc. brito atlyginimo. Tai reiškia, kad atlyginimą galima padvigubinti ir jiems vis tiek apsimokės čia perkelti darbo vietas, nes ten nebėra resursų. Ten nebėra diskusijos apie kainą, nes reikia žmonių, kurie įgyvendintų projektus“, – dėstė A. Francas.
Jo duomenimis, 5-6 metų darbo patirtį su tam tikra programavimo kalba turintis IT specialistas Lietuvoje uždirba 5-6 tūkst. Lt po mokesčių.
„Aš kartais pajuokauju, kad IT srityje atlyginimas yra toks pat, kiek metų turi patirties. Bet reikia suprasti, kad mes kalbame apie tuos žmones, kurie nuosekliai dirbo tam tikroje konkrečioje IT srityje. Jeigu žmonės bandė ir to, ir ano, apie tokią algą kalbėti negalima“, – vėliau jau po seminaro DELFI sakė pašnekovas.
Dažnai, anot jo, specialistus įdarbinančios bendrovės nesiremia diplomu, bet rengia nuodugnius testus kandidatams ir nemažai jų atmeta.
A. Franco vertinimu, Lietuvą jau galima būtų vadinti IT paslaugų centrų lyderiu: per šiuos metus Lenkijoje buvo įdiegta 15 centrų, o Lietuvoje – 7.
„Lenkija yra dešimt kartų didesnė šalis, todėl mes manome, kad skaičiuojant milijonui gyventojų mes jau esame pirmoje vietoje“, – prognozavo jis.
Nori laisvo grafiko ir vadovo reakcijos SMS žinute
Personalo specialistai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad dirbti ateinantiems „Y“ kartos jauniems specialistams kai kurie dalykai yra kur kas svarbesni nei kitų kartų atstovams.
„Turime mokytis dirbti su jaunais, į organizaciją ateinančiais žmonėmis. Standartinėse kompanijose esame pripratę turėti ketvirtinius, pusmetinius, metinius pokalbius. Tačiau jaunam žmogui to nepakanka, jis nori atgalinį ryšį gauti iškart, kai ką nors padaro. Kartais reakcija SMS žinute jiems yra svarbiau nei elektroninis laiškas, tada jie jaučiasi matomi“, – seminaro dalyviams sakė pranešėjas.
„Turime rinkoje pavyzdžių, kai kurios užsienio kompanijos bandė IT darbuotojus aprengti kostiumais ir iš to nieko nesigavo. Jie nusirengė kostiumus ir toliau vaikšto su megztiniais, kaip jiems patogu“, – pridūrė jis.
Naujoji IT specialistų karta nori dirbti lanksčiu darbo grafiku. „Žinau, kad jau yra kompanijų, kurios kartais ir ne iš gero gyvenimo, o todėl kad nėra kur tų žmonių susodinti, geriausiems sudaro sąlygas dirbti iš namų tam tikrą laiko dalį“, – sakė A. Francas.
Taip pat esą darbo specifika kartais žmogui yra svarbiau nei atlygis ir kitos papildomos naudos.
„Čia mes jau kalbame apie žmones, kurie gauna pakankamai gerus atlyginimus. Jauniems žmonėms taip pat yra svarbus turinys. Jie nori dalyvauti įmonės strateginiuose dalykuose, o ne tik būti robotais ir įgyvendinti nurodymus. Taip pat iš jaunų žmonių matome, kad jiems sunku sukoncentruoti dėmesį ir kartais jie yra nelinkę labai gilintis į savo sritį ir kartais praeina paviršiumi. Taip yra dėl to, kad jie yra užaugę naujųjų technologijų ir naujųjų medijų laiku“, – kalbėjo pranešėjas.
Jo vertinimu, IT specialistus norinčioms pritraukti įmonėms reikėtų dirbti su aukštosiomis mokyklomis, taip pat rūpintis geru darbdavio įvaizdžio formavimu.
„Juk bet kurio IT specialisto paklausus galima sužinoti, kurios kompanijos yra geros, o kurios blogos“, – dėstė pranešėjas.
Įmonėms, norinčioms išlaikyti savo darbuotojus, jis pataria leisti darbuotojams žinoti, kur eina organizacija.
„Labai dažnai žmonėms numetamas darbas tarsi kaulas, kurį jis turi daryti. Tačiau jis nemato, kur eina organizacija. Kartais vadovai mano, kad tai yra konfidenciali informacija, bet tuo reikėtų dalintis, nes tada žmonės jaučiasi organizacijos dalimi“, - kalbėjo personalo atrankos specialistas.
Kitas dalykas, kad tiesiogiai vadovai darbuotojus vertintų kaip atskirus individus, sugebėti ugdyti savo darbuotojus.
„Labai dažnai organizacijos vertybės, misija, vizija skiriasi nuo vadovų elgesio, nors darbuotojai, matydami parašytus šiuos dalykus, tikisi, kad ir su jais taip elgsis. Tačiau dažnai tai būna tik žodžiai ir todėl nėra pasitikėjimo tarp darbdavio ir darbuotojo. Labai svarbu, kad viskas, kas deklaruota, turi būti integruota į žmones. Tai labai prisideda prie darbuotojų įsitraukimo išlaikymo. Žmogus nori būti išgirstas ir prisidėti prie pokyčių, bet labai dažnai pokyčių apribojimas yra jo tiesioginis vadovas“, – kalbėjo A. Francas.
