Pasak Audriaus, kurio sportinius drabužius dažniausiai užsisako užsienio klientai, dėl piktnaudžiavimo atvejų užsienio internetinės parduotuvės kartais Lietuvą įtraukia į „juodųjų” šalių sąrašą.

Vis dėlto internetine prekyba užsiimantis verslininkas teigia, kad Lietuva nėra išskirtinė. Interneto prekeiviai dažnai įtraukia ir kitas šalis, su kuriomis bendradarbiauti, jų manymu, yra per daug rizikinga. Šalių, į kurias nesiunčia prekių, sąrašą turi ir pati iš Lietuvos veikianti sportinius drabužius siūlanti internetinė parduotuvė „SportClothes“.

„Kai prekiauji daugelyje šalių, jas įsivertini pagal rizikos faktorius. Jei su šalies gyventojais turime daug keblumų, tai nesiunčiame į tas šalis“, - pasakojo Audrius.

Pasak jo, tarp tokių šalių yra patekę keletas Afrikos valstybių bei mažosios valstybės, kurių siuntų sistema neleidžia sekti į šalį patekusios prekės. Iš viso tokių šalių parduotuvė turi apie 20.

„Taip atsitinka (nesiunčia prekių – DELFI) dėl sukčiavimo atvejų, kai pastebimi kreditinių kortelių vagysčių ir panaudojimo bei padirbinėjimo atvejai. Arba būna, kad klientai tikina, kad negavo prekės arba gavo ne tokią, kokią užsisakius. Kartais paskambina bankui ir sako, kad neutralizuotų pinigų nuskaitymą. Taip sukčiaudami gyventojai savo valstybę įtraukia į rizikos valstybių sąrašą“, - aiškino pašnekovas.

Kaip teigė Audrius, tai tik keletas iš daugelio atvejų, kaip užsitraukiama internetinių parduotuvių nemalonė: „Bet visų geriau net nesakyti, kad nežinotų, nes Lietuvoje ne visi dar yra išbandę juos“.

Audrius įtaria, kad dėl lietuvių reputacijos gali kentėti ir lietuviškos internetinės parduotuvės: „Galbūt net neperka, nes pamato, kad iš Lietuvos. Mes to net negalime žinoti“.

Pasak Audriaus, užsienio internetinių prekybininkų požiūris į šalį priklauso ir nuo pirkėjų kultūros.

„Bendraujant su vietiniais pirkėjais jaučiasi ir bendravimo skirtumas. Jausmas, kad pirkdami prekę jie daro didelę paslaugą prekybininkui, nors dažnai vakarų valstybėse pirkimas suprantamas kaip abipusė pagalba. Kas dieną sulaukiame padėkų iš užsienio klientų, o lietuvių – gal tiek pat per metus“, - pasakojo verslininkas.

„Žinoma, Lietuvoje yra daug puikių žmonių, bet ir šaukštas deguto medaus statinę sugadina, tai lygiai taip pat keli procentai, lygiai taip pat keli procentai tų, kurie visada ir viskuo nepatenkinti, įtraukia valstybę į nemaloniųjų klientų sąrašą“, - tęsė jis.

Tuo metu Lietuvoje prekes internetu siūlančios parduotuvės Pigu.lt vadovas Dainius Liulys teigė, kad bendraujant su užsienio partneriais apie galimai sukčiaujančius lietuvius teko girdėti tik anksčiau.

„Gal prieš keletą metų yra tekę girdėti nuogąstavimų nuo senesnių laikų, kai žmonės, patys nesuprasdami, bandydavo užsakinėti prekes iš prekybininkų su kitų žmonių kortelių duomenimis ir galvodami, kad išsisuks. Gal dar vienas kitas prekybininkas turi tokią nuostatą, bet mes realiai tokios tendencijos nematome“, - teigė D. Liulys.

Daug pastebėjimų D. Liulys neturėjo ir Lietuvos klientų kultūrai: „Taip, lietuviai galbūt santūresni, gal rečiau pagirs. Svarbiausia, kad žmonės negirtų, bet pirktų. Jei žmogus perka, tai tiesioginis įrodymas, kad tavimi pasitiki. O jei perka antrą kartą, tai įrodo, kad pirmą kartą patenkinai jo lūkesčius“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (146)