Panašiai ir pradedant verslą: esate tik jūs ir baltas popieriaus lapas. Iššūkių netrūksta, tačiau noras įgyvendinti idėją yra stipresnis už baimę, kad nepasiseks. Nors rizikuoti tenka tiek vienoje, tiek kitoje situacijoje, anot Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojo ortopedo-traumatologo, Ortopedijos centro vadovo gyd. Darijaus Rimo, pasverti riziką ne tik naudinga, bet ir patartina.
Kalnų slidinėjimas
„Tai viena populiariausių pasaulyje, tačiau aukšta traumų rizika pasižyminti žiemos sporto šaka“, – sako gyd. D. Rimas ir pabrėžia, kad sužalojimų kalnuose patiriama dėl netinkamo slidinėti norinčių žmonių požiūrio.
„Dažnai pirmą kartą į kalnus nuvykę žmonės slidinėja be trenerio ar patyrusio kalnų slidinėtojo pagalbos. Pasirenka raudonąsias, juodąsias trasas ir susižaloja, – aiškina gydytojas. – Turiu pacientų, kurie tik nuvažiavę ir atsistoję ant slidžių, dar nepradėję čiuožti griūva ir susiplėšo kelio sąnario raiščius.
Slidinėjimą kalnuose pamėgę lietuviai šia veikla užsiima vos savaitę ir tik kartą per metus. Norint išvengti traumų, šiam sportui reikia rengtis: stiprinti raumenyną, gerinti judesių koordinaciją.“
Verslininkės nuomone, būtina nugalėti ego – blaiviai įvertinti savo galimybes ir suvaldyti protą.
„Kalnų slidinėjimas – tarsi vairavimas: pradžioje net ir važiuojant nedideliu greičiu visi maišosi kelyje, pasitaiko rizikingų, avarinių situacijų, o vėliau, pramokus vairuoti, apima nepagrįstas pasitikėjimas savo jėgomis. Išaugęs ego stumia daryti neapgalvotus veiksmus, dažnai greitis neatitinka galimybių, o tai gali baigtis traumomis“, – patirtimi dalijasi R. Bilkštytė.
Kalbėdamas apie traumų, patiriamų kalnuose, prevenciją gyd. D. Rimas pabrėžia kokybiškų apsaugos priemonių svarbą: „Šalmas, stuburo apsaugos ir tinkamai parinktos slidės, slidžių batai, apkaustai. Dar svarbu, kad slidės ir batai būtų sureguliuoti tinkamai, t y. griūvant batai turi lengvai išslysti iš slidžių.“
Nepaisydamas to, jis tris kartus pastuksena į medį ir patvirtina traumų kalnuose nepatyręs.
Lygumų slidinėjimas
„Tai gana saugi sporto šaka, – sako gyd. D. Rimas. – O jei sužalojimų pasitaiko, jie būna panašūs į patiriamus slidinėjant kalnuose. Apie 50 proc. traumų – kojų: patempiami ar perplėšiami kelio sąnario raiščiai, čiurnos, pasitaiko kaulų lūžių. Griūvant dažniausiai sužalojami pečiai: būdingi žastikaulio išnirimai, raktikaulio išnirimai arba lūžiai.
Praktikuojant šią sporto šaką dažnai pasirenkama netinkama – dažnai per ilga – distancija, todėl raumenys, kremzlės, sausgyslės patiria per didelį krūvį. O tuomet prasideda uždegimai, kurių neišgydžius gali imti kamuoti chroniniai uždegimai. Pažeista kremzlė ima degeneruoti – vystosi sąnarių artrozė.“
Anot gydytojo, šių traumų pasekmė – varginantis gyjimas ir ilga pertrauka nuo bet kokio sporto.
Užsiimantiems lygumų slidinėjimu gyd. D. Rimas pataria pasirinkti tinkamą aprangą ir avalynę: „Slidinėjant iš miško į laukus ar atvirkščiai kinta oras. Čiuoždamas miške suprakaituoji, o laukuose traukia vėjas, todėl lengva peršalti.“
Snieglentės
„Užsiimant šiuo sportu labiausiai kenčia kelio sąnariai ir riešai. Kadangi snieglentininkai, o ypač pradedantys, nuolat griūva ant kelių, jų ir riešų apsaugos yra tiesiog būtinos, – aiškina gyd. D. Rimas ir šyptelėjęs priduria, kad nenukritęs ant kelių veikiausiai griūsi ant užpakalio, todėl antri pagal dažnumą snieglenčių sporte yra kryžkaulio ir uodegikaulio sumušimai: – Nemaža dalis snieglentes išbandyti panorusių žmonių grįžta su sulaužytais uodegikauliais.“
Gydytojo nuomone, savarankiškai mokytis čiuožti snieglente nereikėtų. Snieglentininkų patiriamos stuburo ir galvos traumos yra gana dažnos ir pavojingos, taigi mokytojo pagalba ir priežiūra čiuožiant pirmuosius kartus labai praverstų.
Dovanų kuponų parduotuvės „Dovanų sala“ savininką Vainių Žalimą patirtis, įgyta čiuožiant snieglente, privertė užsidėti šalmą.
„Kartą šokdamas nuo tramplino susitrenkiau galvą. Žinoma, šalmo ant galvos neturėjau. Keletą minučių po smūgio buvau visiškai išsijungęs, – prisimena verslininkas. – Tą kartą medikų pagalbos neprireikė, tačiau daugiau be šalmo nesileidžiu nuo kalno.“
Atsargumas gėdos nedaro
Italijos ar Austrijos Alpėse patiriamos traumos nebūtinai didesnės nei tariamai gerokai saugesnėse Lietuvos kalvose. Paklaustas, ar daug traumų ištinka leidžiantis nuo kalno paprastomis rogutėmis, gyd. D. Rimas užtikrina, kad jos gana dažnos: „Labai dažnos kojų traumos, nes važiuodami rogutėmispamatę kliūtį stabdome kojomis.“
Kalbėdamas apie pasivažinėjimus nuo kalno gydytojas atkreipia dėmesį į tradicines rogutes keičiančius pripučiamus ratus: „Tai labai pavojinga, nes ratas praktiškai nevaldomas. Taip patiriamos traumos būna labai rimtos: veido, kojų, rankų lūžiai. Dažnai išsyk patiriami keli sužalojimai.“
Kalnų slidinėjimo traumos
Dažniausios yra kelio sąnario traumos:
priekinio kairinio raiščio
menisko plyšimas
šalutinių raiščių plyšimas
blauzdos kaulų lūžiai
Toliau rikiuojasi rankos kaulų lūžiai, raktikaulio ir žastikaulio išnirimai ir/ar lūžiai, galvos traumos
Dažniau susižeidžia vyrai nei moterys. Moterys linkusios būti atsargesnės, rinktis saugesnes sporto šakas, o vyrai ieško adrenalino
Jaunesni verslininkai renkasi ekstremalias sporto šakas. Taip nuolat patiriamą stresą jie keičia didžiuliu adrenalino kiekiu. Vyresni verslininkai yra atsargesni ir geriau įvertina riziką
Norint išvengti traumų reikia
Nuolat užsiimti fizine veikla
Nepersistengti, pasirinkti tinkamą krūvį
Pasirinkti sporto šaką, tinkamą pagal amžių ir fizinius sugebėjimus
Patikėti sporto inventoriaus parinkimą profesionalui
Pasirūpinti apsaugomis
Naujame „bzn start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie „Skinijos“ įkūrėją Tadą Rimkevičių, apie verslo milžinus, kuriuos pavyko įveikti. Numeryje pristatomi pasaulio TOP milijardieriai, kurie verslą pradėjo nuo nulio litų ir franžizės verslas „Lizarran” Lietuvoje . Taip pat apie startuolio klaidas pagal G.Klapaną. Sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
