Kaip dienraščiui „Klaipėda” teigė Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, kuriam taip pat tenka nagrinėti fizinio asmens bankroto bylas, visų jų schema maždaug panaši – žmonės ėmė paskolas, neteko pajamų, nekilnojamasis turtas nuvertėjo, sužlugo verslas, jie tapo nemokūs ir nebegali vykdyti prievolių bankams.

"Yra atvejų, kai asmuo buvo verslo paskolos laiduotojas, įmonė bankrutavo, ji uždaroma, o laiduotojas liko atsakingas už tą prievolės dalį, kuri nėra įvykdyta. Ir kas žmogui belieka, tik bankrutuoti pačiam", – samprotavo teisėjas.

M.Dobrovolskio teigimu, kol kas nebuvo pastebėta, kad norintieji bankrutuoti bandytų gudrauti, ne visai sąžiningai siektų atsikratyti skolų.

Bankroto administratorė Elida Mantulova, užsiimanti fizinio asmens bankroto administravimu, teigia, kad jai kol kas neaišku, kaip reikės pardavinėti bankrutuojančių asmenų vienintelį turimą gyvenamąjį būstą.

"Tarp bankrutuojančiųjų yra turinčių mažamečių vaikų. Teoriškai tą procedūrą turėtume derinti su kreditoriais, o kreditoriams nepritarus, kreiptis į teismą, kad atsižvelgtų į vaikus, jog būtų minimaliai žalojama jų psichika, ypač jei jie ruošiasi baigiamiesiems mokyklos egzaminams arba mokosi pradinėje mokykloje", – „Klaipėdai” teigė E. Mantulova.

Pasak bankroto administratorės, buvo siūloma leisti tokiai šeimai gyventi turimame būste, kol vaikai baigs pradines klases ar vidurinę mokyklą, ir tik tada įpareigoti išsikelti į nuomojamą būstą. Bet visa tai kol kas yra tik teorija, kaip tai veiks praktikoje, esą labai sunku pasakyti.