Visose kitose gyvenimo srityse Ksenija Lapina yra ganėtinai originali. Pagal profesiją grafikos dizainerė, 37 metų Maskvos gyventoja geriausiai orientuojasi skonio reikaluose.
O kadangi yra motina, bemaž taip pat puikiai susigaudo ir netradiciniuose auklėjimo metoduose. Ir dar pomėgiu tapusiose priemiesčio namų statybose, kurios, anot moters, jai kaip „pensinis draudimas“, mat „mano vyras ir aš kitas turto valdymo formas ne taip gerai išmanome“.
Taigi, originalumo ir unikalumo K. Lapinos namuose nestinga. Kol neprieiname prie atostogų klausimo. Kai prabylame apie vasaros poilsį, stipriai išreikštas individualumas staiga išgaruoja. Ši viduriniajai klasei atstovaujanti Maskvos šeima, kaip ir tūkstančiai kitų, kitą savaitę sės į užsakomąjį reisą ir skris į Turkijos viešbutį, kuriame mėgausis „viskas įskaičiuota“ malonumais.
„Jie į rusus palankiai žiūri, - įsitikinusi Ksenija. - Tai paprasčiausiai ir traukia“.
Iš tiesų Turkija rusus traukia. Kadangi nuo šių metų ir Europos Sąjungos nare tapusi Kroatija įvedė vizų reikalavimą, šalis prie Bosforo sąsiaurio rusams tapo mažiausiai biurokratinių suvaržymų turinčia atostogų vieta prie Viduržemio jūros. Todėl vis didėjantis rusų srautas į Turkiją nėra atsitiktinis.
„Rusija turi visas galimybes visus aplenkti pagal turistų skaičių ir išstumti iš pirmosios vietos tradicinę šios srities lyderę Vokietiją“, - Rusijos žiniasklaida cituoja Turkijos viešbučių asociacijos vadovą Osmaną Ayiką.
2012 metais Turkijos saulėje deginosi 3,6 milijono rusų. Šiemet turėtų jų būti nuo dešimties iki penkiolikos procentų daugiau. Prie to prisideda ir nestabili politinė situacija Egipte, kuris šiaip jau rusams yra viena mėgstamiausių poilsio vietų.
Abi šios musulmoniškos valstybės anksti suprato, kaip pakerėti svečią, atvykusį iš šiaurės. Jeigu Vakarų Europa buvo ir išlieka susižavėjusi turtingais rusais, tai Egiptas ir Turkija nusitaikę į vis didėjančią, nors ir labai įvairialypę viduriniąją klasę. Nors jos atstovai dairosi pigesnių kelionių pasiūlymų, tačiau galiausiai pinigus kišenėje laiko mažiau užspaudę.
Štai kaip šią tendenciją pokalbyje su „Presse am Sonntag“ aiškina Sergejus Galickis, kuris, būdamas vieno pirmaujančių mažmeninės prekybos tinklų „Magnit“ vadovu, studijavo savo tautiečių vartojimo elgseną: „Vokiečiai ir kiti europiečiai yra kalvinistai, jie daug dirba ir taupo.
Rusai sau sako: „Gimėme paskutinį kartą. Ką uždirbome, tą patys ir turime išleisti. Tai pastarųjų penkių-septynių šimtmečių, kai rusai vėl ir vėl netekdavo savo nuosavybės, padarinys“.
Turistai-bombonešiai
Šiandien nesuskaičiuojami užsakomieji lėktuvai skrenda link Viduržemio jūros ne tik iš Maskvos, bet ir iš naftos turtingo Vakarų Sibiro bei milijoninių miestų prie Volgos. Ir jau seniai pasitvirtino Turkijos ir Egipto paskaičiavimai: taip, rusui reikia užtikrinti jausmą, kad su juo elgiamasi kaip su išskirtiniu svečiu, mat jis kankinamas neurozės ir nuolat diskriminuojamas.
Taip, rusui su užsienio kalbomis prastai, todėl bendraujant reikia prie jo prisiderinti. Taip, kartais gali pasitaikyti, kad vienas rusas pakeliui į tualetą vožtelės kitam, nes gerdamas devintą taurę degtinės (juk „viskas įskaičiuota“!) šiek tiek pasigedo pagarbos iš savo pašnekovo. Tačiau už viską svarbiau štai kas – vidutiniai vartotojai Olga ir Ivanas per atostogas taško pinigus viskam dar labiau nei šiaip yra įpratę.
Žinoma, rusai yra pasaulio čempionai, jei kalbėsime apie vidutinę per dieną vieno žmogaus išleidžiamą sumą.
„Euromonitor International“ spėjimu, per artimiausius penkerius metus ši suma nuo dabartinių 227 dolerių (585 litų) padvigubės iki 469 dolerių (1210 litų). Rusų absoliučios išlaidų apimtys užsienyje siekia 43 milijardus dolerių (111 milijardų litų) ir pernai metais ši tauta, anot Rusijos kelionių operatorių asociacijos, užėmė penktą vietą po kinų, vokiečių, amerikiečių ir britų turistų.
Pagrindinis tikslas – Europa
Europa taip pat bet kokiu atveju labai mielai atsiriekia savą nemažą rusiško pyrago dalį. Ir ne vien tik dėl stipriai išvystyto žiemos turizmo. Net ir vasarą tarp labiau pasiturinčių viduriniosios klasės atstovų bei aukščiausiosios klasės rusų kelionė į Vakarų Europą – visų pirma, į Ispaniją, Italiją, Kiprą ir Prancūziją – labai populiarus dalykas. Ir visa tai nepaisant vis labiau didėjančios konkurencijos su kelionėmis į Rytų Azijos šalis.
Negana to, vietiniai kurortai – pavyzdžiui, esantys prie Juodosios jūros, konkurencijos pernelyg nebijo. Sulig kiekvienais metais kainos čia sensacingai auga be atitinkamai gerinamos paslaugų kokybės.
Jeigu turistinės šalys ir turėtų ko nors baimintis, tai Rusijos ekonominės situacijos, mat ji įžengė į stagnacijos fazę. O palaipsniui devalvuojant rubliui, kelionės į užsienį darosi vis brangesnės.
Taigi, visiškai nekelia nuostabos tai, kad beveik pusė rusų išvis neiškelia kojos iš savo namų, mat absoliučiai neturi pinigų. Tokius duomenis pateikia visuomenės nuomonės tyrimų institutas VCIOM. Be to, vos 17 procentų rusų turi pasą, leidžiantį keliauti po užsienio šalis. Likusieji laikosi senųjų rusiškų tradicijų ir važiuoja į savo kolektyvinius sodus, kur kapstosi darže arba žvejoja.
Beje, tai pas mėgstamiausias Rusijos vyrų užsiėmimas.
