Šioje Baltijos šalyje pabuvoję svečiai iš Rusijos savo atsiliepimus palieka įvairiuose interneto tinklalapiuose. Kai kurie pažymi, kad jaukumo pojūtį sukuria Vilniuje visose paslaugų sferose priimtina rusų kalba – „lyg būtum namie“. Kiti turistai įsigilina į istoriją ir sužino, kad, pavyzdžiui, kažkada Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė užėmė Rusijos teritoriją „vos ne iki Maskvos“.
Maskvietė: Vilnius sukuria jaukumo būseną
38 metų Maskvos gyventoja Marija Smirnova Lietuvoje paskutinį kartą lankėsi 2013 metų liepą. Į Vilnių darbo reikalais ji atvyksta jau ketvirtą kartą, tačiau „tik vakar galutinai pajuto miestą“. Apie savo įspūdžius ji nusprendė papasakoti viename rusiškų forumų.
„Komandiruotės į Vilnių visada patiko. Lyg visose paslaugų sferose priimtina rusų kalba Vilniuje suteikia jaukumo būseną, lyg būtum namuose“, - rašo savo komentare maskvietė.
Ji atkreipia dėmesį į stebėtinai harmoningą ir megapolių gyventojams neįprastą ramų miesto ritmą. „Nėra sambrūzdžio, lenktynių, kamšaties – tokių mums kasdieninių dalykų. Automobiliai važinėja ramiai, lyg atsiprašinėtų už savo buvimą senamiestyje. Šią harmoniją kiekvieną sekundę perleidi per save kaip gėrį“, - pažymi moteris.
„Tik po vakarykščio nesibaigiančio klaidžiojimo senomis siauromis neturistinėmis pėstiesiems skirtomis gatvėmis, vidiniais viduramžius menančiais kiemeliais, po Katedrą, požemius, sėdžiu štai šiandien prie viešbučio lango, kvėpuoju baroko vaizdais, šiluma, kažkokiu jaukumu, ramybe ir rašau šį laišką pasauliui. Dabar aiškiai suprantu, kad būtinai sugrįšiu čia dar kartą. Štai taip!“, - rašo Marija.
Savo pasakojimą ji užbaigia žodžiais: „Visiems keliaujantiems po pasaulį būtinai rekomenduoju senąjį Vilnių. Užtikrinu jus, kad neliksite abejingi miesto grožiui“.
Turistė: kainos nepasikeitė į europines
„Sužinojau Lietuvos istoriją, sužinojau, kad XIII-XV amžiais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo pati didžiausia Vakarų ir Rytų Europoje, plytėjo nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir užėmė Rusijos teritoriją vos ne iki Maskvos! Štai kaip atsitiktinai gatvėje sutiktas gidas gali pakeisti jūsų istorijos žinias“, - rašo Julija.
„Neaprašinėsiu Vilniaus, Trakų grožio – jūs privalote visa tai pamatyti savo akimis ir, duok dieve, jums pasiseks gauti profesionalą! Tai kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, lyg buvai, o lyg ir nieko nesupratai. Viena pasakysiu, apsilankius Vilniuje ir nepažiūrėjus jo iš vidaus (būtent iš vidaus, kur turistų masiškai nevedami) – nepažinsite šio seno miesto, didžiųjų Lietuvos valdovų sostinės, esmės ir grožybių, žavesio“, - rašo ji.
Forumo skaitytojams ji siūlo „būtinai apsilankyti Lietuvoje, kol kainos nevirto europietiškomis“.
Nesezonas: problemos su gidais
Vis dėlto, ne visi atsiliepimai apie Lietuvą tokie džiaugsmingi. Pavyzdžiui, Svetlana Sedova, apsilankiusi Lietuvoje praėjusią žiemą, savo atsiliepime atkreipė dėmesį į problemą su rusakalbiais gidais.
„Pirmą kartą į Vilnių važiavome rudenį. Nepasirūpinau ekskursijomis ir kaip vėliau dėl to gailėjausi! Keista buvo išgirsti iš viešbučio registratūros darbuotojo – „niekuo padėti negalėsiu, kreipkitės į miesto informaciją... galbūt ten...???“, - dalijasi patirtimi Svetlana.
Moteris pasakoja, kad pavaikščiojusi centrine gatve, išėjusi į Rotušės, o paskui Katedros aikštes ji taip ir nerado jokios informacijos. „Paieškojau internete, pasirodo, kad ekskursijų vadovų labai mažai, surado tris ir visi artimiausiomis dienomis užimti. Štai taip“, - parašė nusivylusi turistė.
Druskininkai: problemos su rusų kalba
Jis tvirtina, kad su savo bendrakeleiviais apsilankė vietos restorane, kur kilo problemų dėl rusų kalbos supratimo.
„Prie mūsų buvo dvi pamainos. Pirmoje kalbėjo rusiškai normaliai ir problemų nebuvo. O antroje merginos labai prastai suprato rusiškai, tačiau bijojo prisipažinti. Kilo nedidelis nesusipratimas – kai mes užsakėme du vienodus patiekalus, vieno neatnešė, tiesiog nesuprato, kad reikia atnešti dvi porcijas“, - rašo svečias iš Rusijos.
„Veikiausiai dėl to ir yra atsiliepimai užsakymų registre apie tai, kad viešbučio restorane blogai žiūrima į rusus. Žiūri tai neblogai, tačiau bijo dėl kalbos nežinojimo. Taip kad, jeigu matote neužtikrintumą, paprašykite pakviesti tą, kuris žino ir viskas bus ОК“, - reziumuoja turistas.
Avantiūristė: Klaipėdoje kainos mažesnės nei Kuršių nerijoje
Pseudonimu „Avantiūristė“ pasirašanti interneto vartotoja aprašo savo keliones į Kuršių neriją ir Klaipėdą, ten ji pabuvo šiemet gegužę.
„Kuršių nerija – neabejotinai labai graži vieta, nuostabi ir unikali vieta. 2000 metų gruodį įvyko svarbus įvykis – nerija, kaip unikalus Baltijos jūros teritorijos gamtos ir kultūros paveldo objektas, buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia visada yra kuo užsiimti“, - rašo „Avantiūristė“.
Ji pažymi, kad populiariausias transportas nerijoje – dviračiai. „Nidos centre mes lengvai gavome dviračius visai dienai (30 litų – apie 9 eurus, valandai – 7-8 litai), užstato nereikalaujama, reikia tik pateikti dokumentą, patvirtinantį asmenybę ir nurodyti gyvenamąją vietą“, - rašo moteris.
Anot jos, keliauti įspūdingais peizažais, kvėpuoti grynu švaraus pušyno oru, jausti Baltijos vėjo gaivą – tikras malonumas.
Be to, forumo lankytojams ji pateikia keletą naudingų patarimų: „Klaipėdoje kainos mažesnės, nei Kuršių nerijoje. Beje, visko: apgyvendinimo, maisto, suvenyrų. Jeigu norite sutaupyti, tai verčiau apsistoti Klaipėdoje, imti dviračius (galima ir autobusu ar pėstute) ir važiuoti į neriją nors ir kiekvieną dieną. Tačiau tokiu atveju negalėsite įkvėpti jūros gaivos, patirti ramaus nerijos gyventojų ritmo, pajausti neskubraus gyvenimo laimės“, - dalijasi pastebėjimais rusė.
„Apibendrinant galiu pasakyti, kad Kuršių nerija – nuostabus gražiausios gamtos, geranoriškų žmonių, gryno jūros oro ir skanaus maisto kampelis. Puiki vieta norint pailsėti nuo miesto triukšmo, pabūti vienumoje su savimi ar praleisti laiką geroje artimų žmonių kompanijoje. Klaipėda, kitaip nei Neringa, išsaugojo Senamiesčio žavesį, kurio visiškai negadina pramoniniai kilometrus palei krantą nusidriekusio miesto uosto vaizdai. Kaip visada, kažkas liko neapžiūrėta. Liko vietos ir įvykiai, dėl kurių čia norisi grįžti“, - baigia savo pasakojimą „Avantiūristė“.
Turistų srautas auga
Į Lietuvą atvykstančių Rusijos turistų srautas pernai metais pasiekė 300 tūkstančių žmonių. Tai 21 procentu daugiau. Vidutiniškai rusai Lietuvoje praleidžia 4,7 nakties. Dažniausiai rusų turistai lankosi Lietuvos sostinėje Vilniuje, Druskininkų ir Palangos kurortuose.
2012 metais Vilniuje apsilankė 84 500 rusų, tai net 43 procentais daugiau nei ankstesniais metais. Antroje vietoje – baltarusiai (75 400 turistų, 50 procentų daugiau nei 2011 metais), trečioje – lenkai (71 500, 8,3 procentų mažiau nei ankstesniais metais).
Lietuvos ambasados Maskvoje konsulinis skyrius pernai metais rusams išdavė 58 800 vizų, tai 10 procentų daugiau, nei prieš metus. Taip pat išduota 16 procentų daugiau daugkartinių vizų.
