Dažnas iš džiaugsmo trina rankomis aptikęs maitinimo įstaigą, kur porcijos tokio dydžio, jog sočiai pavalgyti gali ne vienas žmogus, o net keli. Tačiau sutaupyti tokiu būdu pavyks toli gražu ne visada.
Kinų restoranai garsėja ne tik egzotiško skonio patiekalais, bet ir įspūdingomis jų porcijomis. Pastarosios vienas žmogus dažniausia nepajėgia įveikti, todėl kartą sumanėme dviese užsisakyti vieną porciją ir ketinome ją valgyti pusiau. Tačiau padavėja, užuot atnešusi dar vieną lėkštę ir įrankius, pasiūlė valgyti pakaitomis, nes papildomų indų ir įrankių išplovimas nėra įskaičiuotas į patiekalo kainą.
Ar tikrai maitinimo įstaigos skaičiuoja, kiek kainuoja išplauti kiekvieną indą ar įrankį? O gal gausite papildomą lėkštę ar ne, labiau priklauso nuo padavėjo geranoriškumo?
Didžiųjų Lietuvos viešojo maitinimo tinklų atstovai sutartinai tvirtina atskirai neskaičiuojantys lėkščių ar šakučių plovimo išlaidų, todėl svečiui pageidaujant, papildomi indai ar įrankiai visada atnešami nemokamai.
Kita vertus, jeigu žmogus turi nestandartinių pageidavimų, kurie gali reikalauti papildomų resursų, trukdyti įprastą darbą, normalu, kad už tai reikės sumokėti papildomai. Tačiau svečias apie tai turi būti informuotas iš anksto.
Porcijas padalina patys
„Užsakius 30 cm dydžio picą, svečių teiraujamasi, ar nereikia papildomų lėkštučių, o štai pasirinkusiems 50 cm dydžio picas – jos atnešamos visada, nes tokia pica pateikiama ant didelio padėklo ir dalinama į atskiras lėkštes. Jei svečiai pageidauja papildomų indų ragaudami kitus patiekalus – blynus, kepsnius, sriubas, salotas – juos atnešame be jokių papildomų sąlygų“, – kalbėjo O. Belova.
Pasak jos, restoranai, siekdami patenkinti svečių lūkesčius, dažnai patys siūlo patiekalų, kurių galima užsisakyti pusę porcijos, pavyzdžiui, lietinių blynelių ar kiaušinienės. O štai picos gaminamos 20, 25, 30 ir 50 cm dydžio, kad kiekvienas galėtų išsirinkti pagal savo poreikius.
Užsienyje gali paprašyti susimokėti
Restoranų grupės „Fortas“ marketingo vadovas Kęstutis Markevičius tvirtino, kad poreikis pasidalinti vienu ar kiti patiekalu nėra dažnas reiškinys, paprastai tokių pageidavimų turi svečiai, valgantys su vaikais, arba didesnė kompanija, norinti paragauti skirtingų patiekalų.
Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į estetinį patiekalo vaizdą, kuriam virtuvės meistrai skiria nemažai laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, pusiau padalinus kepsnį ar užkepėlę, estetinis vaizdas svečio, ko gero, nesužavės.
Jei Lietuvoje daugelyje maitinimo įstaigų nei patiekalo padalinimas, nei papildomos lėkštės ar įrankiai nekainuoja, tai užsienyje, pasak restoranų grupės „Fortas“ marketingo vadovo, prašymas už tai susimokėti nieko nenustebins: už papildomą lėkštę sąskaita gali padidėti 1 – 2 JAV doleriais ar eurais (nuo 2,60 lito iki beveik 7 litų), o štai Jungtinėse Amerikos Valstijose už mėsiško patiekalo padalinimą į dvi lėkštes gali tekti pakloti ir 8 JAV dolerius (daugiau nei 20 litų).
Padavėjams trūksta supratingumo?
Lietuvos maitinimo įstaigos savo svečiams dažniausia siūlo pakankamai platų meniu ir negaili nemokamų papildomų paslaugų, tačiau kartais koją pakiša padavėjų nesupratingumas.
„Moterys dažnai dalinasi desertą pusiau, nes paprastai restoranai ir kavinės nieko saldaus – vieno kąsnio – neturi pasiūlyti. Pavyzdžiui, triufelio prie kavos puodelio. Tačiau užsisakius desertą ir pasakius, kad jį dalinsimės pusiau, neretai padavėjas jį vis tiek atneša vienoje lėkštutėje, tik įrankius duoda dviem žmonėms“, – pastebi verslo įvaizdžio konsultantė–trenerė Alvyda Jasilionytė.
Etiketo žinovė baksnoja pirštu ir į kitus maitinimo įstaigų trūkumus. Pavyzdžiui, jei svečias atsinešė gėlių, padavėjas be atskiro prašymo turi pasiūlyti vazelę, taip pat reikėtų pastebėti, ar netrūksta papildomų indų, įrankių, servetėlių.
„Lietuvoje restoranuose ar kavinėse prieš pagrindinį patiekalą dažnai užsisakomos įvairios užtepelės ar duonelė su sviestuku, tačiau padavėjas neatneša lėkštučių. O juk duonelė valgoma laužiant, ne kandant, todėl paskui stalas būna pilnas trupinių“, – kalbėjo A. Jasilionytė.
Pasak jos, maitinimo įstaigose aptarnavimo kokybė ims gėrėti tada, kai aptarnaujantis personalas supras, jog atlyginimą moka ne vadovas ar dar kas nors, bet čia valgantys svečiai, o įstaigų vadovai susivoks, kad pervargę darbuotojai nepajėgūs įsiklausyti į kiekvieno lankytojo pageidavimus ir pasitikti bei palydėti juos su šypsena.
Nepila vandens iš čiaupo
Užsienyje nemažai maitinimo įstaigų galima nemokamai gauti vandens: vienur jis pilamas tiesiai iš čiaupo, kitos įstaigos perka stalo vandenį dideliais kiekiais, todėl savo svečiams jį gali pasiūlyti nemokamai. Deja, Lietuvoje ši praktika nėra itin populiari.
Pasak verslo įvaizdžio konsultantės–trenerės A. Jasilionytės, tik kai kurie restoranai ir kavinės savo klientams duoda vandens nemokamai. Be to, žvelgiant iš verslo pusės, maitinimo įstaigoms kur kas labiau apsimoka, kad atėję svečiai užsisakytų meniu siūlomus gaiviuosius gėrimus ar vandenį buteliukuose, užuot pasiūlius atsigaivinti nemokamai.
Restoranų grupės „Fortas“ marketingo vadovas K. Markevičius tokią maitinimo įstaigų politiką aiškina ne noru užsidirbti, o nenoru rizikuoti savo svečių sveikata, patiekiant vandenį iš čiaupo.
„Mes vandenį apdorojame šalčiu ir karščiu – ledukus užpilame verdančiu vandeniu, įdedame daugiau ledukų, kad vanduo būtų gaivesnis, dar pagardiname citrusiniais vaisiais ir mėtomis – ir už pusę litro tokio stalo vandens prašo simbolinių kelių litų“, – kalbėjo K. Markevičius ir pridūrė, kad tinkliniai restoranai yra išsikėlę sau aukštus kokybės reikalavimus, todėl patikrinta produktų kokybė – būtina.
