Kaip rašo ru.DELFI.lt, lyginant su praeitais metais, šią vasarą situacija truputį pagerėjo, vis dėl to neįmanoma nepastebėti, kad rusų kalba kai kurie Lietuvos pajūrio kurortuose siūlomi patiekalai skamba itin egzotiškai.
Vietos vertėjai nemoka rusų gramatikos taisyklių ir neretai supainioja raides „и“ ir „ы“, o tai – nemenka klaida, rėžianti rusakalbiams akį. Pavyzdžiui, „свежые овощи“, o turėtų būti „свежие овощи“.
Ne tik gramatinėmis klaidomis, bet ir naujadarais išsiskyrė vienas armėnų restoranas Palangoje. Naujadarai, išvertus į lietuvių kalbą, skambėtų maždaug taip: „svogūnų žiedai tešlojoje“, „firmininis kepsnys „Sportas lizdas“ ir netgi „kiaulienos kepsnys virams (turėtų būti „vyrams“) „Trys pakopos“ (rus. „три пакопы“ – lietuviškam žodžiui „pakopos“ tiesiog pridėta rusiška daugiskaitos galūnė).
Pasitaiko kuriozų ir su alkoholiniais gėrimais. Regis, vynas – populiarus gėrimas, bet ir jo pavadinimus rašant kyla sunkumų – viename Palangos restorane siūlo „Mini rinkinį iš vyno“, kitame – „Firminį vyno komplektą“. Ir net ten, kur alkoholiu nė nekvepia, gėrimų pavadinimuose puikuojasi klaidos, pavyzdžiui, „stalo vanduo su citrin“.
Tik Palangoje galima paragauti „Vyštienos“ ar „Bolonesės“ (vietoje Bolonijos) picos, „Apkeptų bulvių su žieve (ne su lupenomis), „Krevečių po majonezu“, „Kiaulienos šankauliukų su bulvių koše“ ir „katletų“.
Filologė: reikia instancijos, kuri patvirtintų meniu
„Pagrindinė priežastis ta, kad meniu verčia patys darbuotojai – žmonės, visai nesusiję su filologija ir vertimo teorija, tiesiog mokantys rusų kalbą ir daugiau ar mažiau mokantys rašyti rusiškai. Todėl taip ir atsitinka: jei verčia lenkas, matyti polonizmai, jei verčia rusas, jau arčiau originalo, bet irgi neraštingai. Kodėl susidomėjau šia problema? Lankiausi rusiškame restorane, ten meniu buvo parašyta „Mėsa su slyva“ ir „Dekabristų mėsa“. Šita „Dekabristų mėsa“ ir paskatino atidžiau perskaityti meniu. Daug ten visko buvo“, – pasakoja J. Brazauskienė.
Jos nuomone, turėtų būti įsteigta instancija, kuri tvirtintų meniu.
„Šiuo metu nėra jokios institucijos, kuri stebėtų vertimo į rusų kalbą kokybę. Apie tai kalbėjome ir universitete, ir vertimo katedroje, ir su kolegomis lituanistais. Bandžiau net į savivaldybę eiti, kad paskirtų kokią instituciją tikrinti vertimams. Juk miesto kalba darosi daugiakalbė, atsiranda užrašų įvairiomis kalbomis, na o meniu kiekvienas save gerbiantis restoranas pateikia ir rusų kalba, bet kokybė tiesiog kelia juoką“, – teigė J. Brazauskienė.
„Apskritai mums, rusams, Lietuvoje labai gėda už tokią rusų kalbą. Restoranų savininkai taupo pinigus. Jie nesamdys kompetentingo vertėjo, nesikreips į vertimų biurą, kuriame atlieka kokybiškus vertimus. Tas pats ir su filmais – prieš porą savaičių filmo „Kubanės kazokai“ pavadinimą išvertė – „Kazokai iš Kubos“, – skėsčioja rankomis VU Rusų filologijos katedros vedėja.
J. Brazauskienės teigimu, kaimyninėje Latvijoje tokių problemų nekyla – ten klaidų meniu ji nepastebėjo.
