Vilnietė Jūratė pasakoja patyrusi šoką, kai „Mambopizza” restorane jos paprašė susimokėti už duoną. Užsisakiusi salotų, mergina prie jų paprašė duonos. Atsiskaitydama Jūratė pamatė, kad už kelias duonos riekeles čekyje įmuštas 1 Lt mokestis.
„Nemokama duona turėtų būti kavinės garbės reikalas. Juk už druską, cukrų ar servetėles nereikia mokėti! Nejau verslininkai neišgali klientams nupirkti batono?“, – stebisi Jūratė. Ji bandė ginčytis su padavėja ir paprašė parodyti, ar duona įtraukta į meniu. Padavėja pripažino, kad meniu tokio „patiekalo“ nėra, tačiau tvirtino nieko negalinti pakeisti.
Kartą Jūratei teko susimokėti 2 Lt už šaukštą grietinės – jos vilnietė pritrūko valgydama bulvinius blynus. Pašnekovė pastebi, kad mažesnės kavinės už duoną neima. Priešingai – čia kartais galima nemokamai gauti užkandžių, pavyzdžiui, riešutų, alyvuogių.
Bijo lietuvių piktnaudžiavimo
Pasak bendrovės „Makro Food”, valdančios „Mambopizza” restoranus, marketingo vadovės Indrės Sinkevičiūtės, versle reikia viską apskaičiuoti – pajamas, išlaidas ir kitus dalykus. I. Sinkevičiūtės teigimu, taip yra ir šiuo atveju: paskaičiuota kiekvienos porcijos savikaina, į kurią įtrauktas būtent toks kiekis grietinės, būtent toks kiekis duonos ir taip toliau.
„Jei už papildomą kiekį nebūtų imamas mokestis, būtų sunku apskaičiuoti savikainas. O dažnas lietuvis tokia situacija pradėtų piktnaudžiauti. Mes visuomet atsižvelgiame į kliento nuomonę ir stengiamės, kad nei padažo, nei grietinės jam nepritrūktų. O kiekvieną atėjusį svečią vaišiname nemokamu užkandžiu, taip parodome gerą toną“, – dėstė „Mambopizza” atstovė.
Restoranuose „Čili Pica“ už bandeles prie sriubų reikia mokėti, bet jos, kaip reikalauja teisės aktai, įtrauktos į meniu.
„Mes svečiams siūlome bandeles, ne duoną. Bandelių kaina į patiekalų kainą nėra įskaičiuota, jos yra priedas prie patiekalų. Už bandeles nereikia mokėti papildomai, reikia tiesiog sumokėti, nes bandelės, kaip ir kiekvienas produktas, turi savo kainą. Savo svečiams suteikiame pasirinkimo teisę – už bandeles sumoka tik jas pasirinkę valgyti lankytojai“, – aiškino „ Čili Holdings” Reklamos ir komunikacijos vadovė Virgita Valiūnaitė.
Ji patikino, kad už grietinę restoranuose papildomai mokėti tikrai nereikia: prie kiekvieno patiekalo siūlomas atitinkamas reikalingas priedų kiekis, jo pakanka patiekalo skoniui atskleisti. Jei klientas pageidauja daugiau priedų, už juos tenka sumokėti papildomai. „Kiekvienas produktas turi savo kainą“, – sakė V. Valiūnaitė.
Pinigus plešia maisto fabrikai
Pasak R. Prankos, vis dėlto einant pavalgyti nereikia galvoti, kad, paprašius papildomai, viską duos dykai. Tačiau, mano jis, už kriaukšlę duonos, žiupsnį druskos ar vieną šaukštą grietinės kavinės pinigų neturėtų imti.
„Mažesnė kavinės, kurios turi savininkus, prisiliečia prie atėjusio kliento daug labiau, labiau jį myli, tinkluose visai kita situacija – tai maisto fabrikai“, – apibendrina R. Pranka.
Apmokestinti gali, tačiau turi įtraukti į meniu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovas Vitas Jonas Ūsas aiškina, kad daugumoje viešojo maitinimo įstaigų duonos, padažų, prieskonių vertė yra įtraukiama į patiekalų kainą ir už juos atskirai mokėti iš klientų nereikalaujama.
„Vis dėlto teisės aktai nedraudžia paslaugų teikėjui ar pardavėjui reikalauti sumokėti už papildomai vartotojo užsakomas prekes ar paslaugas (pavyzdžiui, duoną, padažą ir pan.), tačiau vartotojui apie tai iš anksto turi būti suteikta išsami informacija nurodant šių prekių kainas valgiaraštyje“, – DELFI teigė V. J. Ūsas.
Būtinybę suteikti informaciją klientui įtvirtina Civilinis kodeksas. Jame nustatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, parduodamas prekes ar teikdamas paslaugas, turi suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su parduodamomis prekėmis bei teikiamomis paslaugomis, taip pat ir informaciją apie prekes/paslaugas, už kurias reikia sumokėti papildomai. Taigi, sako VVTAT atstovas, su papildomai užsakomų prekių ar paslaugų kainomis vartotojas turi būti supažindinamas iš anksto.
