Nuo Naujųjų metų įsigaliojęs draudimas prekiauti didesniais nei vieno litro talpos alaus ir sidro buteliais atėmė galimybę iš fizinių asmenų nusipirkti ir šių gėrimų statines. Dabar draudimas atšauktas, tačiau įsigaliojo kita naujovė – gyventojai nebegali neštis savo patiekalų į kavinę ar restoraną, nors anksčiau tai buvo susitarimo reikalas. Verslininkų asociacijos džiaugiasi nauju sprendimu ir sako, kad dėl to naudos bus ir vartotojams, ir verslui.

„Lietuvos gyventojai turi manierą atsinešti savo gėrimų, savo maisto, tačiau jie nepagalvoja, kad kavinei arba restoranui tai yra labai nesaugu. Yra buvę keletas atvejų, kai žmonės atsinešė savo tortą ir apnuodijo svečius. Bet žmonės nenori to pripažinti, jiems gėda prieš svečius, todėl jie kaltę verčia kavinei arba restoranui“, - mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, kavinei ar restoranui priimti naminius gaminius yra labai brangu: vienas namie panaudotas salmonele užkrėstas kiaušinis gali ne tik sugadinti pyragą, bet ir restoranui kainuoti licenciją, o 20-iai žmonių – jų darbo vietas.

„Tad to naminio pyrago ar torto vertė, moraline prasme, bus daug mažesnė, nei žala atsitikus bėdai. Esame turėję tokių pavyzdžių ir tai yra labai skausminga“, - prisimena E.Šiškauskienė.

Kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovas Linas Žabaliūnas: vartotojai gali savo šventei maisto užsisakyti iš kelių maisto gamybos įmonių, nes tiek kaimo turizmo sodyboms, tiek Maisto veterinarijos tarnybai labiausiai nerimą kelia nežinia kokiomis sąlygomis namie gamintas maistas.

„Anksčiau ši problema buvo iš dalies išspręsta. Paslaugos teikėjas - kaimo turizmo sodyba sutartyje aiškiai nurodydavo maistą, kurį gamina sodyba ir už kurį ji atsako, o vartotojas į sutartį įtraukdavo, kad jis atveža, pavyzdžiui, konditerinius produktus. Taip sodybos sutartiniais santykiais apsisaugodavo, kad įvykus nelaimingam atsitikimui būtų aišku, iš kur koks maistas buvo atvežtas. Įvedus apribojimą neleisti vežtis namuose gamintų produktų, daugiausiai naudos turės vartotojas, nes taip jis yra apsaugomas nuo galimų nelaimingų atsitikimų“, - teigia L. Žabaliūnas.

Siūlo nuomotis tik patalpas

Maisto ir veterinarijos taryba priėmė įsakymą, kuriuo numatoma, kad maisto negalima vežtis ten, kur kavinės, restoranai ar kaimo turizmo sodybos teikia maitinimo paslaugas. Tačiau jei sodybose poilsiautojai patys gaminasi maistą arba neužsako jo iš sodybų, gyventojams jokių apribojimų nėra: galima vežtis naminį maistą, už kurį gyventojai patys ir atsakys, jei apsinuodys.

„Žmonės gali nuomoti tik patalpas, tuomet jie maistą ir gėrimus galės vežtis kokius tik nori. Atitinkamai, tuomet už maistą jie patys ir atsako. O gėrimų niekada žmonės negalėjo atsinešti savo. Tiesa, užsienyje yra ir kitos praktikos, pavyzdžiui, taikomas kamščio mokestis, o žmogus gali neštis bet kokius gėrimus. Tuo mokesčiu padengiamos taurių plovimo, aptarnavimo ir kitos sąnaudos“, - sako E. Šiškauskienė.

Evalda Šiškauskienė

Tačiau renginių organizatoriai tokio draudimo naudos nesupranta: anksčiau susitarti su kavinėmis ir restoranais pavykdavo, dabar – jau nebe.

„Naujas draudimas į kavinę atsinešti savo maisto mums atrodo visiškai nelogiškai, nes kartais nuomojama didžiulė teritorija, ir kai sodybos savininkai gamina maistą, jie jau neatsileidžia atsinešti savo gaminių, nesvarbu, koks renginys. Žinoma, sodyboms tai yra palanku, nes iš jų yra perkamas maistas, - mano renginių organizavimo įstaigos "Renginių kalvės" direktorius Dovydas Muradian. - Jeigu sodyba maisto negamina, tada problemos nėra.“

Maisto ir veterinarijos tarnyba skelbė, kad išanalizavus ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių priežastis dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, nustatyta, kad beveik pusė jų kilo dėl į šventes užsakovų atsinešto pirkto ar namuose gaminto maisto. 2012 metus palyginti su 2011 metais, šių susirgimų atvejų sumažėjo nuo 25 iki 14.

Grąžino statines

Tačiau aludariai džiaugiasi, kad prasidedantis šiltasis sezonas palengvins statinaičių įsigijimą švenčių organizatoriams.

„Įstatymas daugiau nei keturis mėnesius draudė privatiems asmenims įsigyti litro ir didesnės taros alų ir sidrą. Su problemomis susidūrė tie, kurie sau norėjo nusipirkti didelę metalinę statinę“, - primena bendrovės "Švyturys-Utenos alus" ryšių su visuomene vadovas Dainius Smailys.

Tačiau, anot jo, šventėms besiruošiantys gyventojai daug nepatogumų dėl tokio draudimo neturėjo patirti, nes tam pakakdavo susirasti nors ir nedidelius švenčių organizatorius, turinčius prekybos alkoholiu licenciją. Be to, nedaug gyventojų pasiryžta pirkti gėrimus statinėmis iš didmenininko, palikti už statines užstatą ir nuomotis jų naudojimui būtiną pilstymo įrangą.

„Žinoma, buvo daug žmonių, kurie norėjo įsigyti statinaičių ir negalėjo, - kitos nuomonės laikosi Rinkuškių alaus daryklos vadovas Rimantas Čygas. - Aišku, dabar sezonas dar tik prasideda, bet per draudimo mėnesius pastebėjome, kad norinčių pirkti statinaites yra tikrai daug. Nuo visų pardavimų statinaitės sudaro apie 5 proc., dažniausiai jos buvo perkamos vestuvėms, sąskrydžiams, festivaliams.“

Saulius Galadauskas

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas primena, kad dabar gyventojai, kurie nori nusipirkti statinę alaus, gali tai padaryti, nes prezidentė pasirašė įstatymo pataisas ir jos įsigaliojo.

„Na, draudimas pardavinėti statines buvo nenumatytu įstatymo šalutiniu poveikiu, tačiau, manau, niekas labai nepersekiojo statinių pardavėjų, nes nebuvo tikslo uždrausti statines. Gyventojai, palyginti su viešojo maitinimo sektoriumi, statinių nuperka mažiau. Tačiau prekyba statinaitėmis populiarėja, atsiranda įmonių, kurios gyventojams nuomoja ir gėrimų pilstymo įrangą“, - dėsto S.Galadauskas.

Asociacijos duomenimis, gyventojai iš didžiųjų alaus gamintojų perka apie 10-15 proc. visų statinių, mažiesiems šie pardavimai reikšmingesni – iki 30 proc.

Panaikinus draudimą prekiauti statinėmis, numatyta ir daugiau išimčių: dabar alus ir sidras galės būti parduodami ir suvenyriniais tikslais, pavyzdžiui, keramikiniuose buteliuose.

„Anksčiau buvo įvestas talpos apribojimas, o dabar yra išimtys metalo, keramikos, medienos ir kitoms taroms, realiai uždraustas liko tik vadinamasis „bambalis“, - apibendrina S. Galadauskas.