Lietuvoje veikia daug norvegiško kapitalo įmonių, o pastaruoju metu spartėja ir atvirkštinis procesas – lietuviai verslininkai veržiasi į Norvegijos rinką. Ką reikėtų žinoti apie šią šalį prieš pradedant joje verslą, paklausėme Norvegijos ambasadorių Lietuvoje Leifą Arne Ullandą.
Lietuviai Norvegijoje vertinami už darbštumą
Apie Norvegiją galvojame ir kalbame kaip apie valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje. Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas sako, kad taip buvo toli gražu ne visada – kelias gerovės link buvo ilgas ir sunkus.
„Kadaise Norvegija buvo gana skurdi – buvome antri po airių pagal 1850–1920 m. emigravusių į Ameriką žmonių skaičių. Dvidešimtajame amžiuje sugebėjome tai pakeisti, nes užsiėmėme industrija. Pradėjome naudoti pigią energiją, pagamintą hidroelektrinėse, tapome vienais didžiausių žuvies eksportuotojų, įkūrėme žuvininkystės įmonių. Taip pat sukūrėme visuomenę, kurios pagrindinis bruožas yra lygios galimybės ir lygios teisės tarp vyrų ir moterų. Tai labai prisidėjo prie ekonomikos augimo“, – sakė ambasadorius.
Dar didesnį postūmį augančiai ekonomikai suteikė nafta ir gamtinių dujų ištekliai. Dabar Norvegija yra viena pagrindinių naftos gaminių eksportuotojų pasaulyje.
„Maždaug aštuntajame dešimtmetyje atradome naftos bei dujų telkinius ir tapome pasiturinčia valstybe. Pradėjome tiekti energiją ir tai yra vienas pagrindinių mūsų stiprios ekonomikos faktorių. Mums tikrai pasisekė, kad turime tiek natūralių išteklių. Vis dėlto, ko gero, svarbiausias faktorius buvo tas, kad sukūrę lygiateisę visuomenę ir sudarę galimybes moterims mokytis ir dirbti sugebėjome išnaudoti visą mažos tautos potencialą“, – teigė ambasadorius.
L. A. Ullandas sako, kad pastaraisiais metais Norvegijoje lietuvių tikrai pagausėjo. Jo manymu, pagrindinė migravimo priežastis yra labai paprasta – galimybė Norvegijoje susirasti darbą.
„Tiesa, kad daug lietuvių pastaraisiais metais atvyko į Norvegiją, o ypač Europą ištikus finansų krizei. Pagrindinė priežastis – stipri Norvegijos ekonomika, galimybė susirasti darbą net ir tada, kai kitose valstybėse tai padaryti sunku. Šiuo metu Norvegijoje yra 50–60 tūkstančių lietuvių. Mūsų duomenys rodo, kad maždaug aštuoniasdešimt procentų jų prieš išvykdami iš Lietuvos neturėjo darbo.“
Bendras įspūdis apie lietuvius Norvegijoje nėra blogas. Į juos žiūrima kaip į puikius darbuotojus, o į Lietuvą – kaip į perspektyvią šalį. Visgi yra šiek tiek neigiamų aspektų.
„Kai prieš dvidešimt metų Lietuva atgavo nepriklausomybę, norvegai apie ją žinojo tikrai nedaug. Vis dėlto didelė dalis norvegų simpatizavo lietuvių siekiams ir rėmė juos. Vėliau narystė ES ir NATO leido užmegzti dar daugiau kontaktų. Dabar daugėja norvegų, atvykstančių į Lietuvą turistiniais tikslais, bet aš dar nesutikau nė vieno, kuris apie Lietuvą nebūtų atsiliepęs entuziastingai. Jau net šešiuose Norvegijos miestuose vykdomi skrydžiai į ir iš Lietuvos. Lietuviai yra populiarūs mūsų darbo rinkoje, nes vertinami už darbštumą, kompetenciją ir įgūdžius. Jie įneša svarų indėlį mūsų šalies ekonomiką, tačiau yra vienas neigiamas faktorius: lietuvių nusikalstamumo statistika yra gana didelė. Laimė, mūsų pareigūnai bendradarbiauja siekdami spręsti šią problemą“, – sakė L. A. Ullandas.
Mokesčių sistema griežtesnė
Ambasadorius sako, kad per du dešimtmečius Lietuvoje įsikūrė nemažai Norvegijos kapitalo įmonių, o jose dirba daug lietuvių. Norvegai ir lietuviai paprastai nesunkiai randa bendrą kalbą ir sugeba produktyviai dirbti. Žinoma, pasitempti dar turime kur. L. A. Ullando išvardytos problemos mums pažįstamos iki skausmo.
„Norvegijos kompanijos aktyviai veikia Lietuvoje ir bendras įspūdis yra toks, kad Lietuva yra puiki vieta plėtoti verslą. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie du šimtus norvegiškų įmonių, kuriose dirba apie vienuolika tūkstančių žmonių. Dvišalės prekybos apimtys dar niekada nebuvo tokios didelės kaip pernai. Kvalifikuota darbo jėga, gera strateginė padėtis ir mažos kainos traukia Norvegijos investuotojus. Verslo kultūra čia tikrai per daug nesiskiria, ypač jei kalbėsime apie jaunąją kartą. Norvegijos verslininkai man sako, kad su lietuviais sutaria labai gerai.
Per tuos dvejus metus, kuriuos čia praleidau, beveik nesulaukiau skundų, tačiau yra tam tikrų nesklandumų. Dažniausiai kalbama apie skaidrumo stoką, korupciją, problemas dėl mokėjimo, ilgai trunkančias procedūras ir teisinę sistemą“, – vardijo L. A. Ullandas.
Jis perspėjo, kad Norvegija nėra šalis, kuri investuotojus bando pritraukti mažais mokesčiais. Atvirkščiai, jie didesni nei Lietuvoje. Norvegijos koziriai yra kiti. Tai visų pirma patrauklios verslui aplinkos sukūrimas. „Norvegija tikrai draugiška verslo atžvilgiu ir yra viena iš šalių, kur pradėti verslą yra lengviausia. Kita verus, jeigu jums aktualūs maži mokesčiai, tai Norvegija nėra ta šalis, kurioje verta investuoti. Šiaurės valstybės tapo pasiturinčios iš dalies ir dėl palyginti didelių mokesčių. Kita vertus, palyginti su Lietuva, skirtumas nėra labai didelis.
Verslą lengva pradėti ir tai galima padaryti nebrangiai – būtent tai patinka užsienio investuotojams. Viešasis sektorius gerai organizuotas, todėl plėtoti verslą Norvegijoje yra paprasta ir aišku. Mes turime stiprią ekonomiką. Kapitalas, žinios ir technologijos iš užsienio visada buvo jos dalis“, – sakė ambasadorius.
Norvegijos mokesčių sistemos griežtumą pabrėžė ir Lietuvos komercijos atašė Norvegijoje Aleksandras Laurinavičius. „Pagrindiniai skirtumai – mokesčiai Norvegijoje yra daug didesni nei Lietuvoje, taip pat Norvegijoje taikoma progresinių gyventojų pajamų mokesčių sistema. Pelno mokestis Norvegijoje yra 28 proc., o Lietuvoje veikianti įmonė moka 15 proc. pelno mokestį. Negana to, veiklą vykdant laisvosiose ekonominėse zonose pirmus 6 metus visai nereikia jo mokėti, o kitus 10 metų – pusę tarifo, t. y. 7,5 proc.
PVM tarifas Norvegijoje yra 25 proc. (14 proc. maistui, 8 proc. viešojo transporto, viešbučių paslaugoms). Norint pradėti verslą Norvegijoje reikėtų įsigilinti į savo veiklai reikalingus leidimus, sertifikatus, galimus apribojimus, nes atsakingos institucijos aktyviai prižiūri ir atsakomybė už pažeidimus gali būti didelė“, – teigia jis.
Dėl žinomumo jaudintis neverta
„Daugelyje mūsų miestų plėtojamos gana įvairios pramonės ir ekonomikos šakos. Ko gero, vieninteliame Stavengeryje plėtojama viena pramonės sritis, nes čia telkiasi daug naftos įmonių. Bergenas gerai žinomas kaip laivybos ir turizmo centras, nes yra šalia gražių fjordų. Alesundas, kurį pernai aplankė ir Lietuvos prezidentė, taip pat labai svarbus laivybai. Sostinė Oslas pasižymi įvairialype ekonomika ir dideliu paslaugų sektoriumi“, – pasakojo ambasadorius.
Norvegijoje vargu ar susidursite su žinomumo problema, mat prekių ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ yra gerai žinomas ir vertinamas.
„Tikrai neperdėčiau, jei pasakyčiau, kad tai labai gerai žinomas prekių ženklas. Manau, pagrindiniai gaminiai, su kuriais norvegai sieja žodžius „Pagaminta Lietuvoje“, yra baldai bei kiti medžio gaminiai, tekstilės produktai. Pernai Norvegijoje nusipirkau penkis baldus, iš kurių trys buvo pagaminti būtent Lietuvoje“, – teigė Norvegijos ambasadorius.
Vis dėlto prieš imantis verslo Norvegijoje derėtų susirinkti kuo daugiau informacijos. Jos šiais laikais susirasti tikrai nesunku. Juo labiau kad Norvegija daro viską, kad suviliotų potencialius investuotojus.
„Geriausiai pradėti nuo internetinių svetainių, kuriose pateikiama reikalinga informacija. Kitas patarimas būtų užmegzti ryšį su Norvegijoje jau veikiančiomis įmonėmis ir paprašyti jų patarimų. Žinoma, Norvegijos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos ambasada Norvegijoje visada pasirengusios padėti. „Innovation Norway“ yra institucija, vykdati programas, kurių tikslas yra padėti atskiriems Norvegijos regionams, paspartinti inovacijas visoje šalyje. Ji taip pat padeda investuotojams“, – patarė L. A. Ullandas.
Norvegija 2012 m. I–XII mėn. užėmė 13-ą vietą pagal Lietuvos eksporto mastą
| Didžiausią Lietuvos eksporto dalį (2012 m. I–XII mėn.) į Norvegiją sudaro šios prekės | Proc. |
| Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai | 6,0 |
| Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai | 9,4 |
| Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys | 11,8 |
| Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) | 10,6 |
| Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai | 26,8 |
Norvegijos ir Lietuvos mokesčių lyginamoji lentelė
| Mokesčiai | Norvegija | Lietuva |
| Pelno mokestis (angl. CIT – Corporate income tax) | 28 proc. | 15 proc. |
| PVM (angl. VAT) | 25 proc. (maistui 15 proc.) | 21 proc. |
| Gyventojų pajamų mokestis (angl. PIT – Personal income tax) | nuo 0 iki 12 proc. (priklausomai nuo pajamų) | 15 proc. |
| Socialinio draudimo mokestis (darbuotojo) (angl. SS contributions (employee)) | 7,8 proc. | 3 proc. +6 proc. |
| Socialinio draudimo mokestis (darbdavio) (angl. SS contributions (employer)) | nuo 0 iki 14,1 proc. – priklausomai nuo regiono. Fiziniams asmenims, užsiimantiems individualiąja veikla, yra taikomas 11 proc. socialinio draudimo mokestis. | 31 proc. |
| Dividendų mokestis (fiziniams asmenims) (angl. Tax on dividens, individuals) | 28 proc. | 20 proc. |
Naudingos nuorodos ir informacija
Norvegijos prekybos rūmai
www.nortrade.com
www.bedin.no (pateikta visa informacija, susijusi su verslo pradžia Norvegijoje)
www.altinn.no (norintiems pradėti verslą)
Lietuvos Respublikos komercijos atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Norvegijos Karalystėje
Aleksandras Laurinavičius, e. p. a.laurinavicius@enterpriselithuania.com
Naujame „bzn start" balandžio mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių istorijų: VERSLO ISTORIJA su klaipėdiečiu verslininku Dariu Laiviu („Klaipėdos margarino” įkūrėju), kuris tvirtina, kad sėkmė pati neateina ir ją reikia pasidaryti. Verslo galimybių Norvegijoje, nuo mokesčių iki verslo kultūros subtilybių. Šeimos verslo istorija su „Tamsta klubo“ įkūrėju Arvydu Skernevičiu ir gyvos muzikos puoselėjantį verslą, startuolį „TransferGo”. Taip pat Jūsų laukia daug kitų tikrų verslo gyvenimo užkulisių.
