Atsakymus į standartinius klausimus jau žino

Įdarbinimo specialistai teigia, kad Lietuvoje žmonės jau išmoko atsakyti į standartinius darbdavių klausimus, pokalbiui ateina pasiruošę, perskaitę reikiamus vadovėlius. Ieškantiems patikimų darbuotojų tenka ieškoti išeičių, kaip atsirinkti geriausią kandidatą. Tam skirti ir netikėti klausimai, kuriuos būsimiems darbuotojams jau ir Lietuvoje užduoda įmonių atstovai.

Valerija Buzėnienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Iš tiesų, kai žmonės ima ieškoti darbo, jie kalba labai panašiomis frazėmis. Kas nutinka? Mes matome trafaretus ir mums labai sunku nuspręsti, kuris kandidatas kalba nuoširdžiai, kuo jis skiriasi nuo kitų. Darbdaviai suka galvas, kaip paklausti kitaip, kitais žodžiais, galbūt išmušti kandidatą iš vėžių, kad jis nutoltų nuo standartinių frazių“, - kalbėjo personalo paieškos bendrovių „Simplika“ ir „CVO Recruitment“ direktorė Valerija Buzėnienė.

Darbo ieškoję žmonės patvirtina, kad teko susilaukti netikėtų klausimų. Įsidarbinti bandžiusi Donata pasakojo, kad per darbo pokalbį buvo pasiteirauta, ar ji neplanuoja ateityje siekti karjeros kartingų sporte. Tiesa, to šmaikštus darbdavys jos pasiteiravo dėl merginos nurodytų pomėgių. „Kadangi mano gyvenimo aprašyme pažymėta, jog mėgstu kulinariją ir kartingų sportą bei daugybę kitų užsiėmimų, tai šmaikštus darbdavys ir paklausė, ar nepersikvalifikuosiu į kitą sritį nei esu baigusi universitete“, - sakė ji.

Kita mergina DELFI pasakojo, jog darbo pokalbio metu jos teiravosi apie zodiako ženklą. Internete forumuose žmonės dalijasi ir pasakojimais apie tai, kaip pokalbio metu jiems yra tekę „pardavinėti“ radiatorių ar baltą popieriaus lapą, atsakinėti į klausimus apie šeimyninę padėtį – kur ir su kuo gyvena.

Uogauti mėgsta kruopštuoliai

V. Buzėnienė sakė, jog įvairiausi klausimai kandidatams nustebinti uždavinėjami jau seniai. Jais siekiama įvertinti kandidato charakterio savybes. Pavyzdžiui, klausimais "Ar jums šiandien gera diena? išvardinkite tris gerus dalykus, kurie jums nutiko šiandien“ – siekiama įvertinti, ar kandidatas įvykius linkęs priimti teigiamai ar skeptiškai, ar žmogus geba mastyti optimistiškai. Tuo tarpu klausimai apie pomėgius uogauti ir grybauti – kruopštumui, susikaupimui patikrinti. Jei siekiama testuoti išradingumą, galite sulaukti klausimo, kiek teniso kamuoliukų telpa į Boeing 747, kuo sniegas panašus į medų, kodėl krūminiai dantys būtent taip vadinami.

Kai kuriais klausimais siekiama sukurti įtampą ir įvertinti kandidato kantrybę – tarkim, ar jums patinka prakaituoti, ar jūs jaučiatės esanti princesė ir pan. Taip pat gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai klausiama, kokiu gyvūnu, automobiliu ar buities daiktu žmogus norėtų būti.

„Iš tiesų, tai daugiausiai keisti, visiškai iš konteksto iškrentantys klausimai, į kuriuos kandidatai reaguoja netikėtai“, - V. Buzėnienė paaiškino, kad svarbiau yra ne tiek pats klausimas, kiek tai, ką juo siekiama išsiaiškinti.

Vis tik, V. Buzėnienės manymu, atsakymai į netikėtus klausimus žmogų padeda pažinti ne visuomet – kartais gautą informaciją darbdaviai gali interpretuoti labai skirtingai. „Man teko matyti labai daug interpretacijų ir darbdaviai labai dažnai sugalvoja vieną ar kitą būdą spręsti apie potencialų darbuotoją ir tie būdai gali būti pakankamai pavojingi: vienas žmogus gali atsakyti vienaip, kitas kitaip ir nebūtinai tai leis padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą“, - sakė ji.

Jos manymu įvairius netikėtus klausimus reikėtų naudoti tuomet, kai reikia tiesiog papildyti bendrą įspūdį. Išsivedus teoriją, jog pavyzdžiui, pomėgis uogauti yra kruopštumo, detalumo požymis, ne visuomet galima likti teisiam – kartais atsakymas tiesiog labiau nurodys į tai, ar žmogus kilęs iš kaimo ar miesto.

Reikalauja suvaidinti situacijas

Rita Sokolovienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak UAB „Biuro“ atrankų skyriaus vadovės Ritos Sokolovienės, pokalbių metu žmonės prašomi tapti ir pardavėjais. „Norint patikrinti būsimo darbuotojo reakciją, susitvardymą, labai dažnai prašoma „parduoti“ telefoną, pieštuką ar pan. Tokiems eksperimentams turėtų būti pasirengusios abi pusės. Išsamiam pokalbiui apie būsimą darbą ir kompetencijas nusiteikusiam kandidatui netikėtas egzaminas gali pasirodyti net ir įžeidžiantis, todėl svarbu bet kokią susidariusią situaciją užbaigti pagarbiai, kad asmuo neišsineštų nemalonių atsiminimų“, - sakė ji.

Žmonių teiraujamasi ir apie jų asmeninį gyvenimą. „Teko girdėti, kad kandidatų klausiama apie tai, kaip praleido praėjusį savaitgalį. Taip pat bandoma pasigilinti į kandidatų gyvenimo aprašymuose pateiktus faktus. Būna ir taip, kad pateikti faktai nepasitvirtina - gal asmuo tiesiog pasinaudojo pavyzdiniu gyvenimo aprašymu ir neįsigilino, ar viskas tinka jam pačiam, - prisiminė R. Sokolovienė. - Išgirdę daugiau nei vieną klausimą šia tema, jie dažnai paklausia, o kaip tai susiję su jų būsimu darbu. Tokia informacija ne tik atskleidžia daugiau apie asmenybę, bet ir padeda įvertinti, kokia organizacijos kultūra yra labiau priimtina asmeniui.“

Specialistė pasakojo, kad žmones stebina ir kai kurie klausimai apie profesinį gyvenimą: „Neįprasta, kai paklausiame, ką veikė ir iš ko gyveno asmuo, ilgesnį laiko tarpą ieškojęs darbo. Tokiais atvejais kandidatai dažnai sutrinka, bet paskatinti papasakoja, kad turi santaupų, atliko kokius nors trumpalaikius darbus ar tiesiog keliavo, ieškodami naujų įspūdžių ir įkvėpimo. Tai tik rodo žmogaus atsakingumą ir gebėjimą panaudoti savo įgūdžius ar pomėgius, todėl patartina nevertinti tokių klausimų neigiamai ir atsakyti atvirai. Dažnai kandidatai nustemba, kai prašome papasakoti konkrečias sėkmingas ir nesėkmingas situacijas iš jų tiesioginės darbo patirties.“

Išbandymai – pardavėjams

Pasak įdarbinimo specialistų, netikėtų klausimų dažniausiai gali tikėtis tie, kurie pretenduoja į kūrybines profesijas, pozicijas, kuriose nuolat tenka bendrauti su žmonėmis. „Visų pirma tai pardavimo ir aptarnavimo srityse dirbantys specialistai, kuriems klientai visada yra labai reiklūs. Be abejonės, tai gali būti ir vadybininkai, ir vadovai, kurių darbo efektyvumui labai didelės reikšmės turi greitai ir tinkamai išspręstos situacijos“, - sakė R. Sokolovienė.

Siekis pažinti tikrąjį kandidato veidą – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios darbdaviai tokius klausimus užduoda. „Netikėti ar neįprasti klausimai užduodami ne tik siekiant įvertinti būsimo darbuotojo reakciją, bet gimsta ir iš patirties. Ne visi standartiniai interviu klausimai gali atskleisti asmens elgseną, kuri paaiškėja susiklosčius neįprastoms situacijoms. O darbdaviui svarbu žinoti, kokių reakcijų gali tikėtis ateityje“, - kalbėjo R. Sokolovienė.

Užduodant neįprastus klausimus kandidatui reiktų juos gerai apgalvoti. „Neįprasti klausimai atskleidžia labai daug: ir darbo ieškančio žmogaus nuotaikas, ir bendravimo gebėjimą, ir asmens nuostatas. Todėl labai svarbu, kad klausiantysis tiksliai žinotų, ką jis nori tokiais klausimais vertinti ir sugebėtų tinkamai analizuoti atsakymus. Dėl įvairių aplinkybių asmuo gali įvairiai reaguoti į tokius klausimus, todėl svarbu nepamiršti viso konteksto - kandidato profesinės patirties faktų, įrodytų kompetencijų, gyvenimo situacijos ir pan.“, - teigė R. Sokolovienė.

Svarbiausia – nuoširdumas

Pasak specialistų, geriausi atsakymai į darbdavių užduodamus klausimus – nuoširdūs. „Auksinė taisyklė į kiekvieną keistą klausimą – galbūt reikia susimąstyti, kodėl manęs to klausia. Jeigu tai nėra akivaizdu ir man nepavyksta sugalvoti, kodėl manęs to klausia, geriau atsakyti nuoširdžiai ir taip, kad tas atsakymas atitiktų Jūsų asmenybę, tai, ką jūs veikiate. Jokiu būdu nerodykite pokalbio metu kategoriškumo ir nekomentuokite klausimo - neva jis keistas, kvailas ar kitoks. Nežinodamas kaip atsakyti, geriau nuleiskite klausimą juokais“, - sakė V. Buzėnienė.

„Labiausiai sau padėsime atsakydami taip, kaip jaučiamės. Tokiu būdu visas aplinkybes įvertinęs darbdavys ar atrankų agentūros konsultantas galės numatyti, ar būsimasis darbuotojas atitinka reikalavimus pareigybei, ar jis lengvai pritaps prie organizacinės kultūros ir ar būsimoji darbovietė atitiks asmens lūkesčius“, - pridūrė R. Sokolovienė.