Deivydas Praspaliauskas, restorano „Lauro lapas“ įkūrėjas ir vyriausiasis virėjas

Prieš kelis mėnesius Vilniuje duris atvėręs naujas restoranas „Lauro lapas“ sulaukė įvairių vertinimų. Vieni sakė, kad restoranas neišgyvens nė poros mėnesių, kiti tvirtino, jog jo laukia šviesi ateitis. Jie, matyt, buvo arčiau teisybės, mat restoranas lankytojų trūkumu nesiskundžia.

Žinoma, jo sėkmę lemia jo savininkas ir įkūrėjas Deivydas. Verslininkas ir profesionalus virėjas, kuriam dar tik 24-eri, patirties sėmėsi ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje. Ten jis dirbo kelių itin gerai vertinamų viešbučių virėju. Grįžęs į tėvynę vyras nutarė, kad atėjo laikas įgyvendini svajonę ir atidaryti savo restoraną, kurio svarbiausias akcentas būtų maisto kokybė bei jo pateikimas.

„Kiekvieną patiekalą, kurį užsisako klientai, pristatome ir išvardijame visą sudėtį. Taip pat bene pirmieji Lietuvoje pradėjome pilstyti į taures brangų vyną. Man nesuprantama buvo nuostata, kad žmogus, norintis gero vyno, turi pirkti visą butelį. O praktika rodo, kad naujas sprendimas pasiteisino“, – aiškino geriausias 2010 m. Lietuvos virėjas.

Šefas Deivydas Praspaliauskas
Jo vadovaujamame restorane verslo pietūs kainuoja 28 Lt. Juos užsisakęs lankytojas gauna stiklinę šviežių sulčių ir tris patiekalus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad toks maisto kiekis apsunkins organizmą ir žmogus taps nedarbingas, D. Praspaliausko teigimu,
jų patiekalai yra gerai suderinti, todėl po pietų verslininkas ir toliau jausis žvalus.

„Būna, kad žmonės po pietų išties snūduriuoja darbe, nes skrandis yra priverstas sunkiai dirbti. Vėliau jie grįžta namo ir nenori valgyti net vakare. O ką daryti, jei, pavyzdžiui, žmona jau paruošė vakarienę? Taip galima ir susipykti“, – pusiau juokais sakė Deivydas.

Jo manymu, 28 Lt už verslo pietus nėra daug. Juoba kad klientas už tą sumą gauna aukštos kokybės maistą ir mėgaujasi ramia aplinka, kurioje galima atsipalaiduoti ir sukaupti jėgų darbams.

„Kai kurie restorano lankytojai kartais manęs klausia, kodėl „Lauro lape“ tokios mažos kainos. Jie norėtų, kad jos būtų daug aukštesnės. Tai jiems suteiktų galimybę čia susirinkti su savo rato, aukštas pareigas einančiais kolegomis ir bičiuliais. Visgi aš pasirinkau
kitą modelį ir palikau atviras duris visiems, kurie nori kokybės“, – aiškino restorano savininkas.

Gediminas Balnys, Vičiūnų restoranų grupės valdybos narys ir vienas akcininkų

Šiai bendrovei iš viso priklauso 45 restoranai, veikiantys dešimtyje miestų. Tarp jų – ir kaimynės sostinėje Rygoje. Jei skaičiuotume nuo pirmo restorano įsikūrimo, tinklas jau gyvuoja maždaug 15 metų.

Pasak G. Balnio, jų restoranuose kasdien užsakoma apie 100 dienos pietų. Maždaug 60 proc. iš jų būna už 9,99 Lt, o 40 proc. – už 11,99 Lt. Paklaustas, kuo skiriasi šie pasiūlymai, Gediminas tvirtino, kad esminių skirtumų nėra. Tiesiog ruošiant pigesnius
pietus naudojami pigesni produktai.

„Kiekvieną dieną mūsų restoranai iš anksto pietums paruošia tam tikrą maisto kiekį, kuris laikomas šiltai. Manau, daugeliui verslininkų yra tiesiog kritiškai svarbu greitai, sočiai ir sveikai pavalgyti. Žinoma, jei yra laiko, pietų pertrauka gali būti proga atsikvėpti,
tačiau operatyvumas, turint galvoje šiuolaikinį gyvenimo tempą, yra svarbiausias“, – teigė G. Balnys.

Jo patirtis rodo, kad didelis tempas ne vieną žmogų, o kartais ir patį Gediminą nuveda į „McDonald's“, kur pamirštami visi įsitikinimai apie sveiką mitybą.

„Jei tenka rinktis, ar valgyti greitąjį maistą, ar likti nevalgius, aš lieku prie pirmo varianto. Su tuščiu skrandžiu daug nenuveiksi. Tačiau jei turiu pasirinkimą, stengiuosi valgyti vietoje ruošiamą, o ne atvežamą maistą. Tiesa, mados valgyti ekologiškus produktus nesivaikau, nes manau, kad užauginti ką nors visiškai ekologiško neįmanoma. Taigi esant galimybei keliauju ten, kur galiu gauti kokybiško tradicinio maisto“, – sakė verslininkas.

Anot G. Balnio, mokėti 20 ar 30 Lt už verslo pietus nėra bėda, jei gaunamo maisto kokybė verčia manyti, kad valgai už 50 Lt ar daugiau.

Arnas Grigaliūnas, sumuštinių restorano „Park“ vienas įkūrėjų ir savininkų

Arnas Grigaliūnas G.Gimžausko nuotr.
34-erių Arnas ilgai dirbo samdomu darbuotoju ir vadovavo reklamos agentūroms, tačiau neseniai viską metė ir su kitais 4 bičiuliais pasinėrė į restoranų verslą. Nors jame pašnekovas sukasi dar tik keli mėnesiai, pasirinkta vieta ir klientų poreikiai privertė
greitai perprasti pietų piko niuansus.

Jo teigimu, „Park“ dažniausiai renkasi dviejų grupių žmonės. Tie, kurie pietums gali skirti 12–16 Lt, ir tie, kurie negaili 20 ar 30 Lt. Pirmieji sudaro apie 70 proc. restorano lankytojų.

„Vis dėlto manau, kad didžiausią dalį Lietuvoje ne namuose pietaujančių žmonių sudaro tie, kurie gali sau leisti pietums skirti iki 10 Lt. Aišku, ten, kur yra biurų pastatai ar miesto centras, tokių daug nesutiksi. Jie dažniausiai laikosi periferijoje ir ieško pigių maitinimo įstaigų“, – aiškino A. Grigaliūnas.

Anot jo, pavadinimas „verslo pietūs“ tėra rinkodaros triukas. Iš tiesų tai tie patys dienos pietūs, tik turintys pretenziją į neva aukštesnį lygį ir didesnę kainą. Tuomet, kai verslo pietumis pavadinami gero restorano patiekalai, problemų nekyla, tačiau kartais
pavadinimas neatitinka tikrovės.

„Esu įsitikinęs, kad verslininkai ir aukštas pareigas einantys profesionalai žino, kur reikia eiti, kad gautų taip vertinamą kokybišką maistą ir gerą aptarnavimą. Jie tam pinigų negaili. Na, o greitis yra gana sąlyginė sąvoka, nes paprastai restorane vis tiek užtrunki mažiausiai 30 ar 40 minučių“, – išvadą padarė restorano „Park“ valdytojas, kuris dėl darbo gausos pastaruoju metu apskritai nepietauja.