Pastaraisiais metais keliauti mėgstantys lietuviai renkasi ne tik įprastus maršrutus – Turkiją ir Graikiją vasaros metu, Egiptą ir Kanarų salas žiemą, bet ryžtasi pamatyti ir atokesnes šalis, tokias kaip Tailandas, Filipinai, Indonezija, Indija ar Pietų Afrikos Respublika.

Nors kelionių kryptys keičiasi, keliautojų įpročiai – ne. Kelionių organizatoriai pastebi, kad maitinimą tik per pusryčius renkasi mėgstantys aktyvesnį poilsį ir netūnantys per dienas prie viešbučio baseino, tuo tarpu kelialapio tipas „viskas įskaičiuota“ ir toliau išlieka populiariausias.

Nors toks kelialapis garantuoja, kad galėsite valgyti į valias, pasirodo, to nepakanka. Dažnas lietuvis mėgsta pasigirti, kad nuo švediško stalo sugebėjo įsidėti maisto ne tik į lėkštę, bet ir rankinę ar kišenes. Dažniausiai gvelbiami vaisiai, jogurtai, javainiai, sultys ir kiti išsinešti tinkami produktai.

Lietuviams nė motais, kad taip elgtis nemandagu, juolab nepaisoma viešbučių taisyklių, kurios dėl pačių svečių saugumo draudžia išsinešti maisto produktus, nes šie paprasčiausiai gali sugesti.

Galite būti sugėdintas

Kelionių agentūros „Magelano kelionės“ vadovas Dainius Kinderis įsitikinęs, kad toks elgesys būdingas ne tik lietuviams, bet visiems keliautojams iš Rytų Europos.

„Tokį elgesį lemia mūsų mentalitetas, kurį, deja, paveldėjome iš sovietinio ugdymo. Kas tikrai akivaizdu – toks maitinimo tipas skatina persivalgymą, nes suvalgyti tris pilnas lėkštes maisto pusryčiams nėra sveika. Labai džiugu, kad naujoji karta iš to išauga ir nebemąsto sovietiniais standartais“, – keliautojų įpročius vardijo D. Kinderis ir patikino, kad nėra didelė nuodėmė nuo pusryčių stalo pasiimti vaisių priešpiečiams.

Tiesa, visi viešbučiai, teikiantys maitinimą švediško stalo principu, draudžia išsinešti maistą iš banketinės salės.

„Vienur tai griežtai stebima, ypač Maroke, Egipte ir panašiose atostogų taškuose, kur daug užsakomųjų kelionių. Salėse netgi budi ir akylai valgytojus stebi rūstūs darbuotojai, tuoj pat stveriantys už rankos ir gėdinantys niekada neprivalgančius gobšuolius“, – įspėjo D. Kinderis.

Atsargas papildo kas keletą valandų

Pasak kelionių agentūrų tinklo „Baltic Clipper“ rinkodaros vadybininkės Danos Miškinytės, renkantis kelialapį „viskas įskaičiuota“, maistas dažniausiai pradedamas tiekti nuo ankstyvo ryto ir papildomas kas keletą valandų iki vėlyvo vakaro, tad poilsiautojai bet kuriuo metu gali rasti sočių patiekalų, užkandžių ar vaisų.

„Lietuviai, kurie ne pirmą kartą renkasi atostogas „viskas įskaičiuota“, jau žino, kad maistas yra pasiekiamas visą dieną, tad persivalgyti, kažką išsinešti ar skubėti tikrai nėra poreikio“, – kalbėjo ji ir patikino, kad sveikas saikas yra priimtinas visur ir visada.

Be to, įprastai viešbučių taisyklėse būna numatyta, kad dėl higienos reikalavimų maisto nereikėtų išsinešti iš valgyti skirtos patalpos.

„Viešbutyje personalas rūpinasi maisto ir gėrimų kokybe, o tuo pačiu – ir svečių gerove. Tuo tarpu išsineštas ir šiltame ore paliktas skanėstas gali greitai prarasti savo savybes ar tiesiog sugesti“, – pabrėžė D. Miškinytė.

Visam gyvenimui neprisivalgysi

Jei manote, kad tai, ką ir kaip valgome, nėra svarbu – labai klystate. Valgymo įpročiai yra mūsų kultūros atspindys.

Verslo įvaizdžio konsultantė, knygos „Dalykinės išvaizdos vadovas“ autorė Alvyda Jasilionytė sako, jog norint įsitikinti, kad esame alkana tauta, net nebūtina vykti į užsienį, panašus elgesys lietuviams būdingas visur.

Kur ir kaip dera valgyti, pirmiausia priklauso nuo paros meto.

„Pusryčiauti esame įpratę labai skirtingai: vieni valgo labai sočiai, kiti – tik užkanda ir pasiima obuolį. Ką mes renkamės ir nuo ko pradedame pusryčiauti, rodo mūsų valgymo įpročius: ar pirma išgeriame stiklinę vandens su citrina, sulčių, o gal dieną pradedame nuo kavos puodelio ir kiaušinienės?“, – pavyzdžius vardijo A. Jasilionytė ir prasitarė, kad norint įsidėti maisto kelionei, reikia paprašyti, kad viešbučio personalas paruoštų lauknešėlį, o ne krautis maistą į rankinę.

Pasak jos, jei pilamės kavą, nebūtina prisipilti jos sklidinai – jei tikrai norėsite dar vieno puodelio, ateisite dar kartą. Taip pat nereikėtų prisikrauti tiek maisto, kad jis virstų per kraštus, o paskui – palikti nesuvalgytą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į duonelės valgymą. Pastebėjau, kad dažnai ji valgoma iš visos riekės, tuo tarpu reikėtų laužti po gabalėlį ir tepti sviestu ar kita užtepėle“, – patarė A. Jasilionytė ir niekad neprivalgančius nuramino, kad prie bufeto galima eiti kiek tik nori kartų, todėl nėra jokios būtinybės prisikrauti pilną lėkštę.

Mandagumo taisyklės galioja visur

Jei per pusryčius valgome kaip esame įpratę, pietaujant ir vakarieniaujant derėtų paisyti tam tikro eiliškumo: pradėti reikėtų nuo lengvų užkandžių (salotų, sriubos ar užkandžio), tuomet pagrindinis patiekalas ir desertas. Kai kas desertą valgo prieš patiekiant pagrindinį patiekalą, kiti – praėjus pusvalandžiui.

Atitinkamai galioja ir reikalavimai aprangai. Įprasta, kad pietums ar vakarienei į viešbučio restoraną paprastai ateinama pasipuošus, tačiau derama apranga būtina ir pusryčiaujant.

„Nedera ateiti pusryčiauti vilkint ilsėtis prie baseino skirtais drabužiais. Natūralu, jog po pusryčių turėtumėte sugrįžti į viešbučio kambarį ir išsivalyti dantis, o taip pat ir persirengti paplūdimiui ar prie baseino skirtais drabužiais“, – aprangos reikalavimus vardijo A. Jasilionytė.

Pasak jos, valgant, kaip ir visur kitur, galioja tos pačios mandagumo taisyklės: prie stalo nederėtų mojuoti šakute ar peiliu, garsiai kalbėti ar kvatotis, šnirpšti nosies, čepsėti ir t.t.

Atėjus valgyti taip pat nemandagu kalbėtis telefonu – patariama įjungti begarsį rėžimą. Jei pokalbis labai svarbus, būtina išeiti iš restorano ir pasikalbėti kitur. Be to, nereikėtų skubinti valgyti kito žmogaus, priešais jį pastumti nešvarią lėkštę, nemandagu trukdyti valgyti kitiems, net jei tai ir jūsų pažįstami – derėtų apsiriboti pasisveikinimu ar galvos linktelėjimu ir nesileisti į ilgas kalbas.

Jei restorane esate su vaikais, jūs atsakingi, ar jie kelia triukšmą ir trukdo kitiems, ar ne.

„Jei aplinkiniai pareikštų nepasitekinimą dėl jūsų vaiko šokinėjimo, išdykavimo ar keliamo triukšmo, turėtumėte atsiprašyti kaimyninio stalelio ir pažadėti, kad tai nepasikartos“, – mandagumas taisykles priminė A. Jasilionytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (163)